Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Artimiausi renginiai

Naujienos Spausdinti RSS

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

Sukurta 2021.04.19 / Atnaujinta 2021.04.19 16:00
      G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
      G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
      G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
      G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

      Balandžio 19 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje didžiausias dėmesys skirtas agresyviems Rusijos veiksmams prieš Ukrainą ir opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, jo sveikatos būklei, situacijai Sakartvele, Baltarusijoje, kitoms užsienio politikos aktualijoms.

      Nuotoliniame vaizdo pokalbyje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ES užsienio reikalų ministrai vieningai pasmerkė Rusijos vykdomą eskalaciją ties rytinėmis Ukrainos sienomis ir nelegaliai aneksuotame Krymo pusiasalyje, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir aptarė galimus ES veiksmus, reaguojant į Rusijos agresyvius veiksmus. 

      Pasak ministro, Rusija, telkdama pajėgas Ukrainos pasienyje, pažeidinėdama ugnies nutraukimo režimą, vykdydama plačią dezinformacijos kampaniją ir kitas provokacijas, rodo, kad yra nesuinteresuota ieškoti taikaus konflikto sprendimo ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų.

      „Neturėtume kvailinti savęs. Tai kas vyksta rytų Ukrainoje, nėra tik ataka prieš Ukrainą. Tai ataka prieš mus visus, prieš mūsų vertybes, prieš demokratišką pasaulį. Tai ataka, kuria bandoma sumenkinti mūsų įsipareigojimų partnerėms patikimumą. Dabar labai svarbu stebėti, koks bus kitas Rusijos žingsnis ir atitinkamai – esmingai svarbu, koks bus mūsų pasirinkimas reaguojant. Sankcijos – viena iš galimų atgrasančių priemonių“, – sakė ministras ir pabrėžė, kad ES turi pasiųsti aiškią, vieningą žinią, kad agresija prieš suverenią valstybę turės rimtas pasekmes. Ministras padėkojo D. Kulebai už kvietimą ES ministrams apsilankyti Donbase ir paragino kolegas pasinaudoti proga parodyti Ukrainai solidarumą ir savo akimis įvertinti situaciją.

      Kalbėdamas apie Ukrainos reformų procesą, ministras pabrėžė Ukrainos padarytą ženklią pažangą, ragino ES stiprinti paramą, padedant įgyvendinti sistemines reformas, ypač kovoje su korupcija ir reformuojant teismų sistemą.

      „Svarbu užtikrinti ilgalaikių reformų, ypač skirtų stiprinti teisinę valstybę, tvarumą, ES turi suteikti Ukrainai Asociacijos sutartyje numatytas paskatas, imtis integracijos gilinimo iniciatyvų, vedančių prie laipsniškos Ukrainos integracijos į ES vidaus rinką. Tai – svarbus stimulas reformoms“, – sakė ministras ir pakvietė ES valstybių narių ir institucijų atstovus į liepos 7-8 dienomis Vilniuje rengiamą Ukrainos reformų konfereciją.  G. Landsbergis pabrėžė, kad svarbu nelėtinti reformų tempo ir patikino Ukrainos ministrą D. Kulebą, kad ES partneriai visokeriopai remia Ukrainos europinį kelią.

      Kalbėdamas apie vis labiau įtvirtinamą Krymo okupaciją G. Landsbergis atkreipė kolegų dėmesį į stiprinamą pusiasalio militarizaciją, katastrofišką žmogaus teisių padėtį, itin neraminančius Rusijos grasinimus užsienio valstybių laivams uždaryti dalį Juodosios jūros netoli Kerčės sąsiaurio, pabrėžė Tarptautinės Krymo deokupacijos platformos svarbą. 

      Ministras Lietuvos ir Estijos vardu išsakė susirūpinimą dėl smarkiai blogėjančios įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sveikatos būklės, kai jau kelias savaites trunkant bado streikui, Kremliaus režimas atsisako suteikti būtinąją medicinos pagalbą.

      „A. Navalno sveikata dramatiškai blogėja. V. Putinas nori nužudyti A. Navalną ir demokratinės Rusijos viltį, o visą ES paversti bejėgiais liudytojais. Negalime to leisti. ES humanitarinė misija turėtų perkelti A. Navalną gydymui į jo pasirinktą Europos šalį“, – sakė ministras, kviesdamas kaip papildomą spaudimo priemonę Kremliui svarstyti papildomų sankcijų galimybę pareigūnams, atsakingiems už kalėjime vykdomą pasikėsinimą į opozicijos lyderio gyvybę. 

      Kalbėdamas apie politinės krizės Sakartvele sprendimą, ministras G. Landsbergis akcentavo, kad ES turi tęsti savo įsitraukimą, padedant kartvelams įveikti šią politinę krizę, ir užkirsti kelią Rusijai išnaudoti situaciją savo naudai. Ministras informavo kolegas apie kitą savaitę planuojamą savo vizitą į Tbilisį.

      „Labai tikiu, kad Sakartvelo vyriausybė ir opozicija priims ES ir JAV kompromisinį susitarimą. Tai svarbus transatlantinių partnerių susirūpinimo ir paramos siūlymas. Vizito metu kviesiu valdančiuosius ir opoziciją įtraukiam dialogui, politiniam konsensusui vardan šalies stabilumo ir euroatlantinės integracijos krypties“, - sakė užsienio reikalų ministras. 

      ES užsienio reikalų ministrų susitikime G. Landsbergis išsakė palaikymą Čekijai, išsiuntusiai iš šalies 18 Rusijos šnipų, prisidengusių diplomatų statusu.

      Susitikimo metu G. Landsbergis atkreipė dėmesį į blogėjančią situaciją Baltarusijoje - daugėja politinių kalinių, režimas kaltina opozicijos lyderius terorizmu, grasina likviduoti pilietinę visuomenę. Ministras akcentavo, kad svarbu išlaikyti spaudimą Minskui ir kuo skubiau sutarti dėl šiuo metu rengiamo ketvirtojo ES sankcijų paketo.  

      ES užsienio reikalų ministrai aptarė blogėjančią žmogaus teisių situaciją Mianmare po karinės chuntos perversmo ir sutarė sankcijų išplėtimui 10 Mianmaro pareigūnų, atsakingų už besitęsiančias represijas, ir 2 juridiniams subjektams, turintiems ryšių su karine chunta.

       

      Susijusios naujienos Visos naujienos »
      Print screen.JPG

      Birželio 14 dieną viceministras Arnoldas Pranckevičius dalyvavo nuotoliniame Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje vystomojo bendradarbiavimo klausimais.

      Daugiašaliai santykiai »
      DSC_5154.jpg

      Birželio 15 dieną vyko ministro Gabrieliaus Landsbergio ir Lietuvoje viešinčio Graikijos užsienio reikalų ministro Nikos Dendias susitikimas.

      Dvišaliai santykiai »
      chervyen.jpg

      Birželio 14 dieną Lietuvos ir Lenkijos diplomatai pagerbė sovietinio režimo aukas Červenėje (Baltarusija), kur prieš 80 metų, 1941 metų birželį neteko gyvybių daugiau kaip du tūkstančiai lietuvių, lenkų, baltarusių, kitų tautybių nekaltų žmonių. Tūkstančiai politinių kalinių buvo pėsčiomis išvaryti iš Minsko kalėjimo link Červenės miestelio, kur buvo sušaudyti.

      Atstovybių naujienos » Istorinė, kultūros diplomatija »
      DSC_5023.jpg

      Birželio 14 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vilniuje susitiko su Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos Užsienio reikalų komiteto nariais Frederiku Peti (Frédéric Petit) ir Žan-Mišeliu Kleman (Jean-Michel Clément).

      Dvišaliai santykiai »
      06_14_1.jpg

      Birželio 14-ąją minint Gedulo ir vilties dieną Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas kartu su ambasados atstovais, gynybos atašė plk. Raimondu Matulaičiu Maskvoje esančiose Donskoje kapinėse prisijungė prie visuotinės tylos minutės akcijos ir pagerbė represinio režimo aukų atminimą.

      Atstovybių naujienos »

      Aut. Alicia González

      Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog naujas ES sankcijų Baltarusijai paketas padidins V. Putinui kainą, siekiant išsaugoti A. Lukašenką.

      Žiniasklaida apie URM, Ministro interviu » Lietuva pasaulio žiniasklaidoje »