Europos Taryba

Europos Taryba

Europos Taryboje sukurtos veiksmingos konvencijų įgyvendinimo stebėsenos procedūros. Kiekvienas ET valstybių narių jurisdikcijoje esantis asmuo gali ginti  savo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos protokoluose numatytas teises Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre.

1993 m. įsteigta Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) nuolat (kas 4 ar 5 metai) vertina šalių narių padėtį pagal problemų, susijusių su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, ir iš to išplaukiančios netolerancijos kriterijus.

1999 m. buvo įkurta ET Žmogaus teisių komisaro pareigybė siekiant aktyviau skleisti informaciją apie žmogaus teises ir rūpintis, kad valstybės narės laikytųsi Europos Tarybos dokumentuose nustatytų įsipareigojimų. Komisaras Lietuvoje lankėsi keturis kartus, vėliausias vizitas įvyko 2016 m.

Europos Taryba turi ir daugiau mechanizmų, kurių veikloje dalyvauja Lietuva. Svarbiausi iš jų: GRECO (kova su korupcija), MONEYVAL (kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu), GRETA (kova su prekyba žmonėmis), CPT (kova su nežmonišku elgesiu ir kankinimų prevencija) ir kiti.

Lietuva siekia, kad Europos Tarybos mechanizmai būtų veiksmingai taikomi užtikrinant žmogaus teisių apsaugą, svariai prisidėtų stiprinant demokratinių reformų, saugumo, žmogaus teisių standartus ir stabilumą Europos Tarybos valstybėse narėse.

Europos Taryboje nuo 2024 įsteigtas Demokratijos komitetas, kuris nagrinės demokratinių institucijų ir demokratijos stiprinimo būdus naujai kylančių iššūkių ir grėsmių demokratijoms kontekste.

Pagrindiniai Europos Tarybos žmogaus teisių dokumentai:

• Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija,
• Europos socialinė chartija,
• Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija,
• Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą,
• Konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (Lanzarotės konvencija).

Visos Europos Tarybos sutartys, prie kurių prisijungusi Lietuva

Daugiau informacijos apie Lietuvos veiklą Europos Taryboje: Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos puslapis.

Europos Sąjunga (ES)

2004 m. tapusi Europos Sąjungos nare Lietuva dalyvauja formuojant ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką, kurios labai svarbi sudėtinė dalis yra žmogaus teisių politika. Bendros ES šalių narių pozicijos žmogaus teisių klausimais išreiškiamos dvišaliuose santykiuose ir daugiašaliuose forumuose: JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete, Žmogaus teisių taryboje, Europos Taryboje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje. Europos Komisija ir ES šalys narės teikia finansinę paramą JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai, finansuoja daugybę nacionalinių, regioninių ir tarptautinių projektų žmogaus teisių ir demokratijos srityje trečiosiose šalyse.

ES patvirtino veiksmų planą demokratijos ir žmogaus teisių srityse 2020‒2024 m., įgyvendinamą penkiomis pagrindinėmis veiklos kryptimis:

• Kiekvieno žmogaus teisių apsauga ir įgalinimas.
• Atsparių ir įtraukių demokratinių visuomenių kūrimas.
• Žmogaus teisių ir demokratinių vertybių sklaida pasaulyje.
• Naujų technologijų naudojimas ir kylančių iššūkių valdymas.
• Rezultatų siekis dirbant drauge nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygiu.

2007 m. kovo 1 d. pradėjo veikti prie Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro (EUMC) įkurta ES Pagrindinių teisių agentūra. Į ES Pagrindinių teisių agentūros Vykdomąją tarybą yra išrinkta prof. Lyra Jakulevičienė. Pagrindiniai šios agentūros uždaviniai:

• rinkti, analizuoti ir platinti informaciją ir duomenis apie Pagrindinių teisių chartijoje numatytų teisių užtikrinimą ES institucijų veikloje ir šalims narėms įgyvendinant bendrijų teisę,
• teikti rekomendacijas, išvadas ir nuomonę, rengti metinį pranešimą apie pagrindinių teisių padėtį ES, daugiausia dėmesio skiriant rasizmo ir ksenofobijos problemoms,
• bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis,
• informuoti visuomenę.
  Lietuva remia aukščiausių žmogaus teisių ir laisvių standartų taikymą ES teisėje, institucijų veikloje ir išorinių santykių politikoje.