Europos Taryba

Europos Taryba

Europos Taryba (toliau – ET) įsteigta 1949 m. gegužės 5 d., jos būstinė įsikūrusi Strasbūre (Prancūzijoje). Tai pirmoji Europos politinė organizacija, turėjusi ir tebeturinti didelę įtaką Europos integracijos procesui. Organizacijos veikla grindžiama bendradarbiavimu siekiant stiprinti demokratiją, žmogaus teises ir įstatymo viršenybę, taip pat skatinti Europos kultūrinę tapatybę ir įvairovę, spręsti įvairias socialines problemas.

Vienas pagrindinių ET pasiekimų yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nustatanti pagrindinius žmogaus teisių standartus ir įkūrusi Europos žmogaus teisių teismą, populiariai vadinamą Strasbūro teismu.

Europos Tarybai priklauso beveik visos Europos valstybės. Šiuo metu Organizacija turi 46 nares.

Daugiau informacijos: Europos Taryba

Pagrindinės ET institucijos:

• Ministrų Komitetas
• Parlamentinė Asamblėja
• Vietos ir regionų valdžių kongresas
• Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų konferencija
• Europos žmogaus teisių komisaras
• Europos žmogaus teisių teismas
• Europos Tarybos vystymo bankas

Lietuva ir Europos Taryba

Lietuva ET nare tapo 1993 m. gegužės 14 d.

Lietuvos įsipareigojimai ET

Lietuva prisijungė prie daugiau nei 90 Europos Tarybos konvencijų, nustatančių bendrus visoms Europos Tarybos valstybėms standartus žmogaus teisių, teisingumo, švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos ir kitose srityse, tarp jų:

• Europos Tarybos statutas,
• Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija,
• Europos kultūros konvencija,
• Europos socialinė chartija (pataisyta),
• Europos vietos savivaldos chartija,
• Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija,
• ET konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis,
• Konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (Lanzarotės konvencija),
• Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų,
• Europos konvencija dėl ekstradicijos,
• Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose,
• Europos konvencija dėl baudžiamojo persekiojimo perdavimo,
• Europos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo,
• Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos,
• Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos,
• Europos konvencija dėl kovos su terorizmu,
• Europos Tarybos ir UNESCO konvencija dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo Europos regiono valstybėse,
• Europos konvencija dėl diplomų lygiavertiškumo priimant Į universitetus,
• Europos konvencija dėl televizijos be sienų,
• Konvencija dėl Europos farmakopėjos rengimo.

Daugiau informacijos: Lietuvos nuolatinė atstovybė prie Europos Tarybos

Lietuvos pirmininkavimas ET Ministrų Komitetui

Lietuva pirmininkauja ET Ministrų Komitetui 2024 m. gegužės 17 d. – lapkričio 13 d. Tai  antrasis Lietuvos pirmininkavimas, jo metu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras vadovauja Europos Tarybos Ministrų komitetui, organizuojami įvairūs pirmininkavimo renginiai, kultūrinė programa Vilniuje ir Strasbūre (Prancūzija). Daugiau informacijos apie Lietuvos pirmininkavimą ET Ministrų Komitetui – pirmininkavimo polapyje).

Lietuva pirmą kartą pirmininkavo ET Ministrų Komitetui nuo 2001 m. lapkričio iki 2002 m. gegužės mėn. Eidama šias pareigas, Lietuva išsikėlė šiuos prioritetus demokratijos, žmogaus teisių, įstatymo viršenybės, socialinės ir kultūrinės sanglaudos srityse:

• įvairiomis priemonėmis stiprinti kovą su terorizmu, įskaitant tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą,
• geriau išnaudoti regioninio bendradarbiavimo ir pasienio potencialą Europoje,
• gerinti bendradarbiavimą tarp ET institucijų, tarp ET ir valstybių stebėtojų, tarp ET ir kitų tarptautinių organizacijų, įskaitant Baltijos jūros valstybių tarybą,
• skatinti mirties bausmės panaikinimą de jure visoje Europoje,
• didinti Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimo mechanizmo efektyvumą,
• remti ET valstybių prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, jų teisinių sistemų harmonizavimą, ET standartų perėmimą šalyse kandidatėse, ypač atkreipiant dėmesį į Balkanų ir Kaukazo regionus,
• didinti dėmesį nusikalstamumo prevencijai, ypač kovai su naujomis nusikaltimų formomis,
• propaguoti Europos kultūros konvenciją,
• skatinti pagrindinių ET konvencijų ratifikavimą,
• prisidėti prie Europos policijos standartų įtvirtinimo,
• remti Europos socialinės sanglaudos komiteto veiklą,
• skatinti Europos įvairovės ir identiteto pripažinimą, ypač atkreipiant dėmesį į švietimą, įskaitant istorijos mokymą, ET Kultūros kelių programą, mažiau paplitusių ir žinomų Europos kalbų vertę.

Lietuvos pirmininkavimo ET Ministrų Komitetui metu:

• Bosnija ir Hercegovina tapo 44-ąja ET nare, pradėtas šios šalies monitoringas Ministrų Komitete,
• Įvertinta Serbijos-Juodkalnijos pažanga rengiantis stoti į ET,
• Paremta ET veikla siekiant gerinti padėtį Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikoje,
• Priimta JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija dėl santykių su ET (2001-12-06),
• pateiktas pasirašymui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13-asis protokolas dėl mirties bausmės panaikinimo bet kokiomis aplinkybėmis,
• priimta Vilniaus deklaracija dėl regioninio bendradarbiavimo ir dėl demokratinio stabilumo konsolidavimo didesnėje Europoje,
• priimta konvencija dėl kontaktų dėl vaikų,
• priimtas pataisytas Europos komisijos dėl demokratijos per teisę (Venecijos komisijos) statutas,
• Valstybių grupė prieš korupciją (GRECO) įtvirtinta kaip viena iš nuolatinių ET monitoringo institucijų,
• surengta konferencija dėl mediatorių vaidmens ir funkcijų demokratinėse šalyse,
• surengtas tautinių mažumų biurų vadovų susitikimas,
• surengtas daugiašalis aukšto lygio susitikimas dėl policijos etikos,
• surengta regioninė konferencija dėl pasienio bendradarbiavimo rengiantis ES plėtrai,
• surengta aukšto lygio konferencija dėl efektyvios viešosios sveikatos sistemos prieinamumo,
• surengtas kolokviumas dėl Europos identiteto.