Pagrindinės tarptautinės institucijos

Pagrindinės tarptautinės institucijos

Užsienio reikalų ministerija vykdydama Lietuvos Vyriausybės užsienio politiką žmogaus teisių srityje koordinuoja bendradarbiavimą su tarptautinėmis žmogaus teisių institucijomis, organizuoja reikalingos informacijos rinkimą ir pateikimą bei dalyvauja dialoge apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir kitose valstybėse tiek su valstybinėmis institucijomis, tiek ir su pilietine visuomene.

Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo klausimai nėra vien tik suverenių šalių vidaus reikalas. Tai yra vienas pagrindinių tarptautinių santykių aspektų. Veiksmingai įgyvendintos žmogaus teisės ir laisvės padeda užtikrinti demokratines vertybes, stiprina taiką, saugumą, demokratinę visuomenę, užkerta kelią agresijai, humanitarinėms krizėms bei mažina nusikalstamumą ir diskriminaciją. Todėl yra nepaprastai svarbu įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje bei stiprinti daugiašalius (tiek tarptautinius, tiek regioninius) žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus.

Bendradarbiaudama ir dalyvaudama tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių organizacijų veikloje Lietuva turi galimybę gauti:

• rekomendacijas, padedančias identifikuoti, kurios žmogaus teisių sritys turėtu būti gerinamos,
• tarptautinę paramą užtikrinant žmogaus teises Lietuvoje,
• tvirtesnius tarptautinius santykius, užtikrinančius demokratines vertybes, saugumą bei stabilumą,

Lietuva prisideda prie:

• siekio užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams,
• tarptautinių ar regioninių žmogaus teisių normų (konvencijų) kūrimo,
• tarptautinių ar regioninių žmogaus teisių nuostatų įgyvendinimo stebėjimo,
• tarptautinio bendradarbiavimo įvairiais žmogaus teisių apsaugos klausimais skatinimo;

• Jungtinės Tautos (JT)
  
  
  Ši organizacija yra pasaulinis forumas, kuriame aptariamos pagrindinės žmogaus teisių problemos. 1948 m., Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kuri įtvirtino žmogaus teisių apsaugą kaip vieną pagrindinių Jungtinių Tautų veiklos sričių. Jungtinių Tautų priimtos tarptautinės konvencijos ir įsteigtos institucijos sukūrė tarptautinę žmogaus teisių normų sistemą ir specialius instrumentus, kuriais siekiama užtikrinti žmogaus teises visose JT valstybėse narėse.
  
  Svarbiausios Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos institucijos ir mechanizmai:
  
  

  • Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiasis komitetas, kurio veikla apima socialines, humanitarines ir žmogaus teisių sritis bei padeda kovoti su žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje. GA Trečiasis komitetas yra įsikūręs Niujorke.
  • Žmogaus teisių taryba, kuri, teikdama rekomendacijas, prisideda prie žmogaus teisių stiprinimo visame pasaulyje, spręndžia problemas susijusias su žmogaus teisių pažeidimais ir vykdo visuotinę periodinę peržiūrą (UPR). Žmogaus teisių taryba yra įsikūrusi Ženevoje.
  • Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras- pagrindinė Jungtinių Tautų institucija žmogaus teisių srityje. Taip pat, viena svarbiausių funkcijų yra Specialiųjų procedūrų (mechanizmas apimantis visas žmogaus teisių sritis ir sudarytas iš specialiųjų pranešėjų, specialiųjų atstovų, nepriklausomų ekspertų ir darbo grupių) kontroliavimas. Specialiųjų procedūrų mechanizmų veikloje kaip ekspertas dalyvauja Lietuvos atstovas Henrikas Mickevičius ( nuo 2015m. – specialusis pranešėjas priverstinių dingimų darbo grupėje). 2014-2020 m.dalyvavo dr. Dainius Pūras (specialusis pranešėjas dėl teisės į psichologinę sveikatą). 2001 m. Lietuva pateikė nuolatinį kvietimą visoms šioms procedūroms (specialiesiems pranešėjams). JT specialiąsias procedūras vykdantys atstovai gali atvykti į Lietuvą žmogaus teisių padėties vertinimui.
    
    Pirmą kartą šiuo kvietimu pasinaudojo ir su žmogaus teisių padėtimi Lietuvoje susipažino JT specialusis pranešėjas šiuolaikinių rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais Doudou Diène. JT specialusis pranešėjas Lietuvoje lankėsi 2007 m., o jo ataskaita buvo pristatyta Žmogaus teisių tarybos septintojoje sesijoje 2008 m.
  • Tarptautinių konvencijų pagrindu iš nepriklausomų ekspertų sudaryta 10 komitetų, kurie prižiūri JT konvencijų įgyvendinimą:
    
    
    • Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas;
    • Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas;
    • Jungtinių Tautų rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas;
    • Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (nuo 2012 m. komiteto narė, nuo 2017-ųjų užimanti pirmininkės pareigas, yra Lietuvos atstovė prof. Dalia Leinartė);
    • Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus;
    • Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas (2007-2011 m. komiteto nariu buvo Lietuvos atstovas psichiatras dr. Dainius Pūras);
    • Jungtinių Tautų migrantų darbuotojų komitetas;
    • Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas; (nuo 2015-ųjų komiteto narys yra Lietuvos atstovas, prof. Jonas Ruškus)
    • Jungtinių Tautų priverstinių dingimų komitetas;
    • Jungtinių Tautų pakomitetis prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir bausmes.
    
    Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme (http://lrv-atstovas-eztt.lt/) taip pat atstovauja valstybei nagrinėjant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių, Moterų diskriminacijos panaikinimo, Neįgaliųjų teisių ir Priverstinio dingimo komitetuose bylas prieš Lietuvos Respubliką.

  
  

  • Kitos Jungtinių Tautų agentūros taip pat gali būti susijusi su žmogaus teisių apsauga, (pvz. Tarptautinė darbo organizacija).

  
  Lietuva yra suinteresuota stiprinti Jungtines Tautas kaip kolektyvinio saugumo ir tarptautinės teisės centrą, gebantį lanksčiai reaguoti į besikeičiančias šiuolaikinio pasaulio grėsmes. Todėl Lietuva nuosekliai remia tarptautinės bendruomenės pastangas stiprinti Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų, tarp jų ir Žmogaus teisių tarybos, mandatus.
  
  Visos Jungtinių Tautų sutartys, prie kurių prisijungusi Lietuva.
  
  Daugiau informacijos apie Lietuvos veiklą Jungtinėse Tautose Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ir Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose puslapiuose.
• Europos Taryba (ET)
  
  Žmogaus teisių apsauga yra vienas pagrindinių Europos Tarybos tikslų. Europos Taryba analizuoja grėsmes žmogaus teisėms ir ieško būdų kaip jų išvengti arba užkirsti joms kelią.
  
  Europos Taryboje išvystytos veiksmingos konvencijų įgyvendinimo priežiūros procedūros. O kiekvienas ET šalių narių pilietis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos protokoluose numatytas savo teises gali ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre. Daugiau informacijos: Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme.
  
  1993 m. įsteigta Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) reguliariai vykdo šalių narių padėties įvertinimą dėl problemų, susijusių su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir iš to plaukiančia netolerancija. ECRI vykdo įvertinimus kas 4-5 m. Nuo 2013-ųjų ECRI nariu tapo Šarūnas Liekis.
  
  1999 m. buvo įkurta ET Žmogaus teisių komisaro pareigybė, siekiant efektyviau skleisti informaciją apie žmogaus teises ir rūpintis, kad valstybės narės laikytųsi Europos Tarybos dokumentuose numatytų įsipareigojimų. Komisaras Lietuvoje lankėsi keturis kartus, paskutinis vizitas įvyko 2016m.
  
  Europos Taryba turi ir daugiau mechanizmų, kurių veikloje dalyvauja Lietuva. Svarbiausi tokie mechanizmai: GRECO (kova su korupcija), MONEYVAL (kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu), GRETA (kova su prekyba žmonėmis), CPT (kova su nežmonišku elgesiu ir kankinimų prevencija) ir kiti.
  
  Lietuva siekia, kad Europos Tarybos mechanizmai būtų efektyviai panaudojami, siekiant užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Šie mechanizmai švariai prisideda prie demokratinių reformų, saugumo, žmogaus teisių standartų ir stabilumo stiprinimo Europos Tarybos šalyse.
  
  Pagrindiniai Europos Tarybos žmogaus teisių dokumentai:
  
  

  • Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
  • Europos socialinė chartija,
  • Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija,
  • Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą.
  • Konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (Lanzarotės konvencija).

  Visos Europos Tarybos sutartys, prie kurių prisijungusi Lietuva.
  
  Daugiau informacijos apie Lietuvos veiklą Europos Taryboje Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos puslapyje.
• Europos Sąjunga (ES)
  
  
  2004 m. tapusi Europos Sąjungos nare Lietuva dalyvauja formuojant ES bendrą užsienio ir saugumo politiką, kurios labai svarbi sudėtinė dalis yra žmogaus teisių politika. Bendros ES pozicijos žmogaus teisių klausimais išreiškiamos dvišaliuose santykiuose ir daugiašaliuose forumuose – JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete, Žmogaus teisių taryboje, Europos Taryboje ir ESBO. Europos Komisija ir ES šalys narės teikia finansinę paramą JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai, finansuoja daugybę nacionalinių, regioninių ir pasaulinių projektų žmogaus teisių ir demokratijos srityje trečiosiose šalyse.
  
  ES patvirtino savo veiksmų planą demokratijos ir žmogaus teisių srityse 2015-2019 m., kuris yra paremtas jau priimtų veiklos gairių įgyvendinimu:
  
  

  • visuotinis mirties bausmės uždraudimas,

  
  

  • kova prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žeminantį elgesį ir bausmes,

  
  

  • dialogai žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis,

  
  

  • vaikų padėtis ginkluotų konfliktų metu,

  
  

  • parama žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje,

  
  

  • vaiko teisių apsauga,

  
  

  • religijos ir tikėjimo laisvės apsauga ir skatinimas,

  
  

  • lesbiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų ir translyčių (LGBT) asmenų žmogaus teisėmių apsauga ir skatinimas,

  
  

  • tarptautinės humanitarinės teisės skatinimas,

  
  

  • smurtas prieš moteris ir mergaites ir kova su visų formų diskriminacija prieš jas,

  
  

  • Žodžio laisvė.

  
  
  2007 m. kovo 1 d. pradėjo veikti Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro (EUMC) pagrindu įkurta ES Pagrindinių teisių agentūra. Pagrindiniai šios agentūros uždaviniai:
  
  

  • rinkti, analizuoti ir platinti informaciją ir duomenis apie Pagrindinių teisių Chartijoje numatytų teisių užtikrinimą ES institucijų veikloje ir šalims narėms įgyvendinant bendrijų teisę,

  
  

  • teikti rekomendacijas, išvadas ir nuomonę, rengti metinį pranešimą apie pagrindinių teisių padėtį ES, specialų dėmesį skiriant rasizmo ir ksenofobijos problemoms,

  
  

  • bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis,

  
  

  • informuoti visuomenę.

  
  
  Lietuva remia aukščiausių žmogaus teisių ir laisvių standartų taikymą ES teisėje, institucijų veikloje ir išorinių santykių politikoje.
  
  URM aktyviai dalyvauja ES Tarybos Žmogaus teisių darbo grupėje (COHOM), kurioje yra svarstomos bendros ES pozicijos žmogaus teisių klausimais. Tai pagrindinis instrumentas ES struktūroje, apimantis su žmogaus teisėmis susijusius klausimus. COHOM skatina vystymąsi ir prižiūri, jog įgyvendinama ES politika įtrauktų žmogaus teises ir demokratines vertybes tarp prioritetinių sričių.
  
  
• Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)
  
  
  Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ESBO) steigiamuosiuose dokumentuose įtvirtinta visaapimanti saugumo samprata, kurią sudaro trys dimensijos – karinė-politinė, ekonominė-aplinkosauginė ir žmogiškoji.
  
  ESBO šalys sutarė, kad pagarba žmogaus teisėms ir demokratinėms institucijoms yra būtina prielaida saugumui užtikrinti, todėl prisiėmė plačius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kurie ir sudaro ESBO žmogiškąją dimensiją. Ji apima tokius klausimus kaip žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių apsauga, pilietinės visuomenės stiprinimas, demokratinių institucijų plėtra, laisvi ir demokratiški rinkimai.
  
  Vadovaudamasi ESBO šalių prisiimtais įsipareigojimais, ESBO stebi žmogaus teisių ir laisvių padėtį jai priklausančiose valstybėse, ypatingas dėmesys skiriamas žiniasklaidos ir išraiškos laisvės, tautinių mažumų, tolerancijos ir nediskriminavimo klausimams, demokratiškiems rinkimams.
  
  ESBO žmogiškosios dimensijos srityje veikia:
  
  

  • ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR);

  
  

  • ESBO Aukštasis komisaras tautinėms mažumoms (HCNM);

  
  

  • ESBO Atstovas žiniasklaidos laisvei (RFoM);

  
  

  • ESBO pirmininkaujančios šalies specialieji atstovai (skiriami konkretiems klausimams koordinuoti);

  
  
  Lietuva šiuo metu daug dėmesio skiria žmogaus teisių konfliktų zonose (Ukrainoje, Sakartvele (Gruzijoje) užtikrinimui, žiniasklaidos ir išraiškos laisvės, moterų teisių , žmogaus teisių gynėjų klausimams. Lietuva taip pat siekia stiprinti bendrus ESBO veiksmus kovos su karo propaganda srityje, kuri į ESBO politinę darbotvarkę buvo įtrauktas Lietuvos ir kitų Šiaurės ir Baltijos regiono šalių pastangomis.
  
  
• Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO)
  
  
  UNESCO tai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, kuri taip pat skiria dėmesį žmogaus teisių apsaugos stiprinimui, žodžio ir spaudos laisvės skatinimui.
  
  Pagal visuotinę žmogaus teisių deklaraciją UNESCO kompetencijai buvo priskirti šie straipsniai:
  
  

  • 26str. – teisė į mokslą;

  
  

  • 27str. – teisė laisvai dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime;

  
  

  • 19str. – teisė laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti;

  
  

  • 27str. – teisė dalytis mokslo pažangos laimėjimais ir jų teikiama nauda;

  
  
  UNESCO visais savo veiksmais siekia skatinti žmogaus teises, integruoti jas į vykdomas veiklas. Toks požiūris kuria tvarią socialinę sistemą, ugdo pagarbą taikai ir nesmurtiniam konfliktų sprendimui. Visa tai prisideda prie siekio vykdyti pozityvius socialinius pokyčius.
  
  Prioritetinės žmogaus teisių temos, kuriose dirba UNESCO, yra lyčių lygybė, čiabuvių teisės, jaunimo įgalinimas.
  
  Lietuva aktyviai dalyvauja UNESCO iniciatyvose ir veiklose, kurios apima žurnalistų saugumo temą. Žurnalistų saugumas konflikto zonose, jų nebaudžiamumo klausimas, teisė laisvai išreikšti savo ir visuomenės nuomonę, informuoti – tai yra vertybės, dėl kurių įgyvendinimo pasaulyje kovoja UNESCO ir kitos tarptautinės organizacijos, o kartu ir Lietuva, dalyvaudama šių tarptautinių organizacijų veikloje.
  
  Visus Lietuvos prioritetus UNESCO galima rasti čia.