XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa (užsienio politikos dalis)
XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa (užsienio politikos dalis)
Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. XIV-72 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“
MISIJA – STIPRĖJANTI LIETUVOS ĮTAKA
PAGRINDIMAS IR SĖKMĖS RODIKLIAI
247. Užsienio politika per Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį aprėpė daugelį sričių. Įvertinę buvusių Vyriausybių įdirbį užsienio politikos srityje, pokyčius ketiname siūlyti ten, kur jie būtini. Kitose srityse vadovausimės nuostata netaisyti to, kas nesugadinta. Todėl kaip pagrindines užsienio politikos pokyčių kryptis išskiriame keturis projektus; dar vieną pateikiame kaip būtiną sąlygą kitoms kryptims įgyvendinti.
248. Vyriausybės programos užsienio politikos dalis atliepia besikeičiančius iššūkius Lietuvai ten, kur mūsų šalies indėlis į pasaulio įvykius yra svarbus. Pabrėžtina, kad Lietuvos užsienio politika tris dešimtmečius formuojama konsensuso pagrindu ir tai neturėtų keistis – to reikalauja geopolitinė realybė. Tačiau konsensusas neturi reikšti susitaikymo, apatijos ar izoliacijos, priešingai – skatinami politinės ir geopolitinės realybės, matysime iššūkius ir pasiūlysime būdus jiems atliepti, suprasdami, kad jiems priimti reikalingas platesnis politinis sutarimas.
249. Mes formuosime Lietuvos užsienio politiką, grindžiamą tokiais principais: laisvės, demokratijos, žmogaus teisių, tarptautinės teisės viršenybės, daugiašalio sprendimų priėmimo. Mūsų užsienio politika neįsivaizduojama be dalyvavimo pasaulinėse ar regioninėse struktūrose; ji turi būti ne tik gynybinė, bet ir proaktyvi; ši politika turi būti formuojama ne tik tiesioginio intereso, bet ir mūsų vaidmens stiprinimo tarptautiniu mastu principu.
250. 2024 m. sėkmės rodikliai:
250.1. Lietuva – svarbus pokyčių subjektas plečiant laisvės ir demokratijos erdvę mūsų regione ir už jo ribų.
250.2. Stiprėjantis Lietuvos balsas priimant strateginius Europos Sąjungos sprendimus.
250.3. Tvaraus transatlantinio ryšio išlaikymas ir jo stiprinimas.
250.4. Lietuvos „švelniosios galios“ kryptinga plėtra.
250.5. Užsienio reikalų ministerijos veiklos atnaujinimas, kuriant XXI a. iššūkiams pasitikti pritaikytą, veiksmingą ir išmanią diplomatinę tarnybą.
Projektas: Lietuva – laisvės ir demokratijos plėtros centras
251. Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir įtvirtinimą lengvino demokratinių Vakarų valstybių istorinis įsipareigojimas laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės principams šaltojo karo metais. Šių vertybių išlikimas Vakarų pasaulio politikos centre, tolesnė laisvos ir nedalomos Europos plėtra – būtina Lietuvos saugumo ir klestėjimo sąlyga. Lietuva visada deklaravo ir vykdė savo įsipareigojimą šioms vertybėms, tačiau dabar atėjo laikas laisvės ir demokratijos darbotvarkę paversti vienu pagrindinių konstitutyvinių Lietuvos užsienio politikos principų.
252. Paskutinis dešimtmetis parodė, kad demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus teisės nėra savaime suprantama duotybė. Lūkesčiai, kad Europos Sąjungos Rytų kaimynės nuosekliai artės prie Europos Sąjungos principų, neišsipildė. Net ir pati Europos Sąjunga patiria demokratijos išbandymų: joje vykstanti diskusija dėl galimų teisės viršenybės pažeidimų sulaukia itin aštraus vertinimo iš tų valstybių narių, kurios jaučia, kad ši norma gali būti taikoma joms.
253. Pagrindinės iniciatyvos:
253.1. Parama kovojantiems už laisvę visame pasaulyje. Lietuva solidarizuojasi ir pagal išgales siekia padėti visiems, ginantiems savo laisves ir teises – nuo kovotojų už laisvą Baltarusiją iki savo pamatines teises ginančių žmonių ir valstybių visame pasaulyje, nepaisant jų geografinės padėties. Iš praeities Lietuvai kyla ir istorinė pareiga tapti tarptautinėje arenoje balsu persekiojamiems, patiriantiems genocidą ir netekusiems savo teisių žmonėms – nuo autoritarinio režimo disidentų iki patiriančių tikėjimo ir sąžinės laisvės persekiojimą. Šiam tikslui pasiekti Lietuva sukurs specialią paramos kovojantiems už laisvę finansinę priemonę. Nuosekliai palaikysime ir patys inicijuosime sankcijų genocido, persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams instrumentų tobulinimą ir stiprinimą Europos Sąjungos mastu ir kitais tarptautiniais formatais.
253.2. Laisva Baltarusija. Lietuvos pagalba pilietinei visuomenei ir demokratinei Baltarusijai turi išlikti stipri ir sulaukti įvairesnių instrumentų, kurie leistų greičiau tikėtis naujų – laisvų, demokratinių ir teisėtų – rinkimų Baltarusijoje, atitinkamai atveriančių ir galimybes šiai Lietuvos kaimynei pasinaudoti laisvo žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo galimybėmis Europos Sąjungoje. Palaikysime tikslines ir ekonomines sankcijas nedemokratiškam Baltarusijos režimui. Sieksime, kad būtų užtikrintas pagrįstas Baltarusijos ir Lietuvos piliečių noras gyventi nesibaiminant naujo Černobylio branduolinės saugos kriterijų neatitinkančioje Baltarusijos atominėje elektrinėje.
253.3. Laisvės ir demokratijos darbotvarkė Europos Sąjungoje. Lietuva turi prisidėti, kad pamatinių Europos Sąjungos vertybių – demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių – erdvė ne mažėtų, o plėstųsi tiek už Europos Sąjungos ribų, tiek joje pačioje, pasitelkiant iškylančioms šios srities problemoms spręsti demokratinius Bendrijos mechanizmus.
253.4. Rytų partnerystė 2.0. Rytų partnerystės iniciatyva prasidėjo dirbant išvien su Šiaurės valstybėmis. Šiandien reikia grąžinti Šiaurės valstybes prie aktyvesnio įsitraukimo į Rytų partnerystės klausimus, lygiai kaip ir prie Europos Sąjungos vertybių gynybos. Turime kurti platesnes bendraminčių – demokratinių valstybių – koalicijas, transatlantinius ar tarptautinius aljansus, siekiant padėti baltarusių kovai už laisvę ir demokratiją, taip pat įtvirtinti Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas iki būsimo Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m., demokratijos ir laisvės erdvės plėtrai kitose šalyse bei regionuose.
253.5. Principinga laikysena Rusijos agresijos akivaizdoje. Remsime tikslines ir ekonomines sankcijas Rusijos režimui; ne tik palaikysime Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos ir kitų regiono valstybių pastangas tapti Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis, bet ir padėsime joms siekti susigrąžinti Rusijos okupuotas ir aneksuotas teritorijas.
253.6. Vystomasis bendradarbiavimas. Būtina didinti tikslingą paramą demokratijos ir laisvės erdvės plėtrai Europos Sąjungos kaimynystėje ir už jos ribų, užsibrėžiant tikslą, kiek įmanoma, greičiau priartėti prie tarptautinius įsipareigojimus atitinkančio finansinės paramos dydžio vystomajam bendradarbiavimui ir atitinkamai atkuriant Lietuvos užsienio politikos vystomojo bendradarbiavimo potencialą. Sieksime, kad Europos Sąjungos dvišalėse sutartyse dėl prekybos ir bendradarbiavimo būtų įtvirtinta demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir genocido netoleravimo sąlygos. Vystomasis bendradarbiavimas turi tapti prioritetinė nacionalinės užsienio politikos strategijos sritis, užtikrinanti veiksmingą, vertybėmis, tarptautinių įsipareigojimų vykdymu ir ekonominiais interesais grindžiamą Lietuvos užsienio politiką, kurioje būtų išgryninti geografiniai ir tematiniai prioritetai. Sieksime, kad didėtų Lietuvos dvišalė parama vystymuisi, kuri užtikrintų visapusišką Lietuvos institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į tarptautinių donorų, ypač Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų programų ir projektų įgyvendinimą.
Projektas: Stiprinti Europą – stiprėti Europoje
254. Narystė Europos Sąjungoje yra pamatinis Lietuvos politinis pasirinkimas, išreiškiantis mūsų priklausymą vertybinei Vakarų bendruomenei. Lietuvai nepaprastai svarbu, kad Europos Sąjunga pajėgtų veiksmingai užtikrinti savo interesus tarptautinėje plotmėje, gindama demokratiją, tarptautinę teisę ir žmogaus teises tiek savo kaimynystėje, tiek už jos ribų. Lietuvos stabilumas ir saugumas plačiąja prasme priklauso nuo Europos Sąjungos vienybės ir gebėjimo efektyviai reaguoti į vidaus ir išorės iššūkius. Vieninga, strategiška ir efektyvi Europos užsienio politika yra būtinoji sąlyga išlaikyti ir stiprinti regioninę Lietuvos ir globalią Europos Sąjungos įtaką.
255. Europos Sąjunga kaip formatas Lietuvos interesams ginti ar jiems atstovauti yra efektyvus tiek, kiek mūsų siūloma darbotvarkė, mūsų keliami klausimai sulaukia palaikymo iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Pernelyg dažnai atsitinka taip, kad Lietuvos pozicija yra aktuali tik nedaugeliui Europos Sąjungos valstybių narių. Mes savo ruožtu į kitų valstybių problemas dažnai žiūrime ne kaip į mus vienijančios Sąjungos bendrus iššūkius, bet kaip į nuo mūsų nepriklausančius ir mums nerūpimus klausimus. Tačiau norėdami būti girdimi, turime girdėti kitus. Lietuvai reikalinga globalesnė darbotvarkė, kuri leistų turėti aktyvią poziciją ir dalyvauti procesuose, aktualiuose kitoms valstybėms narėms. Dėl tos priežasties sieksime būti aktyvesni dalyviai formuojant Europos Sąjungos politinę darbotvarkę, siekdami kelti klausimus, kurie yra aktualūs ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir visai Bendrijai.
256. Negalime ignoruoti grėsmės, kad Europos Sąjunga, nepajėgdama atlaikyti stiprėjančios tarptautinės konkurencijos ir besikeičiančios globalios demografijos, gali likti globalios raidos paraštėje ir atsidurti kitų galių įtakoje – tai sumenkintų jos ekonominio augimo ir inovacijų potencialą, taip pat įtaką, kurią Bendrija gali daryti tarptautinėje arenoje. Kad Europa atgautų pozicijas globalioje konkurencijoje ir kartu su JAV išlaikytų iniciatyvą pasaulio prekybos, saugumo, demokratijos plėtros ir žmogaus teisių apsaugos srityse, reikalingi geresni funkciniai gebėjimai ir sutelkto strateginio veikimo galimybės, kurių plėtojimą Lietuva visokeriopai palaikys.
257. Pagrindinės iniciatyvos:
257.1. Orientacija į Europos Sąjungos branduolį. Išskirtinį dėmesį turime skirti Europos Sąjungos centro sostinėms – Berlynui ir Paryžiui. Turime suintensyvinti bendradarbiavimą su Vokietijos interesais mūsų regione ir kuriant Europos Sąjungos Rytų politiką. Sieksime, kad santykiai su Vokietija būtų grįsti abipusių interesų supratimu ir išklausymu – tai užtikrintų tvirtesnę ir vieningesnę Europos Sąjungos užsienio politiką rytuose. Po „Brexito“ Europos šerdies valstybių reikšmė dar labiau išaugo. Europos Sąjungos efektyvumas priklauso nuo šerdies gebėjimo rasti kompromisą tarp Šiaurės ir Pietų, taip pat kitų besiformuojančių polių. Kompromiso nerandant arba stringant jo paieškoms, ilgainiui į politinę darbotvarkę gali grįžti „skirtingų greičių“ Europos Sąjungos modelis. Lietuvos strateginis geopolitinis interesas buvo ir bus likti Europos Sąjungą kuriančių valstybių branduolyje.
257.2. Dvišalių santykių plėtra. Kelias į veiksmingą politiką paremtas bendradarbiavimu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių sostinėmis. Turime plėtoti aktyvią dvišalę diplomatiją Europos Sąjungoje ir įgyti kompetenciją, turėti savo poziciją, pavyzdžiui, dėl Pietų Europos valstybėms kylančių aktualių iššūkių. Todėl turime plėsti Lietuvos Respublikos diplomatinį ir konsulinį atstovavimą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, taip pat šių valstybių regionuose, kuriuose Lietuvos užsienio politikos potencialas iki šiol nebuvo išnaudotas. Būtina skatinti ir kurti aktyvius dvišalius ryšius su Europos Sąjungos valstybių narių politinėmis, akademinėmis, verslo ir kitomis nevyriausybinėmis grupėmis, kurių tikslai atitinka Lietuvos užsienio politikos prioritetus.
257.3. Reali strateginė partnerystė su Baltijos šalimis. Glaudinsime bendradarbiavimą su Latvija ir Estija, siekdami solidaraus ir vieningo Baltijos valstybių politinio veikimo Rytų ir saugumo politikos klausimais, taip pat Europos Sąjungos formatais. Bendriems geopolitinio ir energetinio saugumo tikslams įgyvendinti sieksime sukurti veiksmingą ir glaudžią strateginę partnerystę su Latvija, kaip Lietuvai artimiausia tauta, siūlydami įsteigti Lietuvos ir Latvijos parlamentinę asamblėją ir kitomis priemonėmis pakylėti mūsų šalių santykius į naują politinį lygmenį.
257.4. Europos Sąjungos plėtra. Turime siekti, kad Europos Sąjungos plėtra grįžtų į realią politinę Sąjungos darbotvarkę. Šalims, įgyvendinusioms narystės Europos Sąjungoje kriterijus, turi būti suteikta galimybė pradėti derybas dėl narystės.
257.5. Daugiau efektyvesnės Europos. Vieningai veikdami klimato kaitos, skaitmeninės politikos, dirbtinio intelekto keliamų iššūkių ir galimybių klausimais, nuveiksime daugiau. Dėl to tikime, kad stipresnė integracija šiose srityse taip pat aktuali mūsų valstybės interesams Europos Sąjungoje.
257.6. Ekonomikos transformacija. Svarbios Europos Sąjungos investicijos, ypač nacionalinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, turėtų sudaryti sąlygas Lietuvai padaryti proveržį žaliojoje ir skaitmeninėje pertvarkoje, inovacijų politikoje, kuriant visiškai naują, į ateitį orientuotą ekonomikos modelį. Šios investicijos turi kurti kuo didesnę pridėtinę vertę ir padėti Lietuvai įgyvendinti seniai pribrendusias struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės politikos srityse. Jausdami šį Europos Sąjungos solidarumą, padedantį kurti gerovę mūsų valstybėje, turime jausti solidarumą ir su kitomis ES valstybėmis narėmis ir aktyviai prisidėti prie bendrų tikslų bei iniciatyvų.
257.7. Įsitraukti į Europos institucijas. Turime vykdyti aktyvią ir strateginę politiką padėti Lietuvos Respublikos piliečiams siekti karjeros Europos Sąjungos institucijose ir kitose Lietuvos politikos interesus atitinkančiose tarptautinėse ir Europos organizacijose.
Projektas: Priešakinė Lietuvos gynybos linija
258. Lietuvos užsienio politika siekia sustiprinti Lietuvos tarptautinę padėtį, įtvirtinti jos nepriklausomybę, piliečių saugumą ir gerovę, taigi rūpestis saugumu yra vienas pagrindinių užsienio politikos tikslų.
259. Saugumo situacija mūsų regione vis dar lieka įtempta ir pamažu blogėja – Rusija toliau vykdo hibridinį karą Ukrainoje, plečia savo įtaką Pietų Kaukaze ir Vidurio Rytuose, neatmestina jos kišimosi į Baltarusijos valstybingumą grėsmė.
260. Šalia šių jau pažįstamų grėsmių iškilusi COVID-19 pandemija parodė demokratinių Vakarų valstybių pažeidžiamumą ir būtinybę stiprinti kitus valstybės saugumo aspektus.
261. Suvokdami ir pripažindami didėjantį Kinijos globalų ekonominį bei politinį vaidmenį, siekdami taikaus, abipusiai naudingo, tarptautinės teisės normomis grindžiamo dvišalio bendradarbiavimo, negalime ignoruoti augančio jos karinio ir politinio agresyvumo demonstravimo. Nerimą pagrįstai kelia vis didėjantis ir sistemingas žmogaus teisių pažeidimų mastas.
262. Suvokiant šias tendencijas ir džiaugiantis didėjančiu nacionalinio gynybos biudžeto finansavimu, dera sistemingai ir proporcingai stiprinti ir Užsienio reikalų ministerijos galimybes savo veikla aktyviai prisidėti prie valstybės saugumo užtikrinimo.
263. Pagrindinės iniciatyvos:
263.1. Transatlantinių santykių plėtra. Siekdami transatlantinių santykių suintensyvinimo ir bendradarbiavimo su JAV interesais plėtros, Vyriausybės ir Seimo lygmeniu turime aktyvinti ryšius su JAV administracija ir Kongresu. Privalome užtikrinti, kad su JAV užsimegztų reguliarus aukščiausio lygio politinis dialogas svarbiausiais Lietuvos užsienio, saugumo, energetikos politikos klausimais. Sieksime, kad vyktų reguliarūs parlamentiniai vizitai į JAV pristatyti mūsų šalies interesus. Sustiprinsime kertinių valstybės institucijų atstovavimą Lietuvos ambasadoje JAV. Turime siekti plėsti JAV investicijas į Lietuvos karinį, energetinį bei ekonominį saugumą. Padėsime plėtoti horizontaliuosius ryšius verslo, nevyriausybinių, politinių organizacijų ir „smegenų centrų“ lygmenimis.
263.2. Veiksminga strateginė partnerystė su Lenkija. Sieksime įveiksminti strateginę partnerystę su Lenkija Rytų politikos ir platesnio geopolitinio ir energetinio saugumo kontekstu.
263.3. Glaudesnis bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste. Su Jungtine Karalyste sieksime sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą saugumo, Rytų politikos, ekonominio ir technologinio bendradarbiavimo, rūpesčio Lietuvos diaspora srityse. Didelį dėmesį skirsime UK–NB8 (Jungtinės Karalystės, Baltijos ir Šiaurės šalių) bendradarbiavimo formatui.
263.4. Strateginė diversifikacija. Būtina strateginė diversifikacija – turime atverti sau naujas rinkas, kurios mažintų priklausomybę nuo ribotų tiekimo šaltinių autokratinėse šalyse ir atidarytų naujas galimybes Lietuvos eksportuotojams demokratinėse, pažangiausiose pasaulio rinkose. Ypač reikalingi aktyvesni santykiai su Rytų Azijos šalimis, kuriose Lietuva neišnaudoja bendradarbiavimo potencialo; atitinkamai būtina strategiškai plėsti diplomatinių atstovybių tinklą.
263.5. Ekonominė diplomatija. Efektyvi ekonominė diplomatija pirmiausia tarnauja Lietuvos žmonių gerovei kurti, todėl būtina toliau stiprinti ekonominę diplomatiją. Veiksmus šioje srityje derinsime su Lietuvos verslo interesais, orientuosimės į visas rinkas, kurios galėtų būti atvertos inovatyviam, skaitmeniniam ir didelės pridėtinės vertės Lietuvos verslui. Sieksime plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityje. Šias veiklas plėtosime bendradarbiaudami su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kitomis žinybomis ir verslo asocijuotomis struktūromis. Būtina užtikrinti Lietuvos atstovų kompetencijas deramai atstovauti Lietuvos ekonominiams interesams. Sieksime aktyviai įtraukti į užsienio investicijų paiešką, užsienio turistų pritraukimą ir eksporto iš Lietuvos didinimą lietuvių diasporos atstovus. Lietuvos diplomatinėms atstovybėms kelsime konkrečius uždavinius ekonominės diplomatijos srityje, o ekonominiams Lietuvos interesams atstovauti tose valstybėse ir regionuose, kuriose nėra Lietuvos atstovybių, skirsime Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams.
263.6. Naujos užsienio politikos specializacijos kryptys. Ekonominių galimybių kūrimas skaitmeninės ekonomikos ir dirbtinio intelekto srityse, kibernetinis saugumas ir atsparumas dezinformacijai turi tapti Lietuvos diplomatijos susitelkimo klausimais Jungtinėse Tautose, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Europos Taryboje, Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) ir kituose tarptautiniuose ir dvišaliuose formatuose.
263.7. Dėmesys strateginiams energetikos ir susisiekimo projektams, ekonominiam saugumui. Išskirtinį dėmesį skirsime strateginiams infrastruktūriniams projektams, tokiems kaip elektros tinklų sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, Lietuvos ekonominiam ir energetiniam saugumui.
263.8. Krizių valdymo gebėjimų plėtra. COVID-19 pandemija ir kitų panašaus pobūdžio krizių tikimybė globaliai integruotame pasaulyje, tebesitęsiančios terorizmo grėsmės, klimato kaitos padariniai reikalauja nuolat valdyti krizes. Sukursime dvidešimt keturias valandas per parą veikiančią krizių valdymo struktūrą, kuri nuolat stebės situaciją regione ir pasaulyje, reaguos į įvykius, generuos pirmąją krizių komunikacijos žinią, rūpinsis pagalba Lietuvos piliečiams, efektyviai bendradarbiaus su atitinkamomis struktūromis.
Projektas: Lietuvos „švelnioji galia“ – politinės galios multiplikatorius
264. Lietuva turi ambicijos veikti virš savo svorio kategorijos tarptautinėje plotmėje – tam reikia galios multiplikatorių. Daug daugiau ji gali pasiekti, kai pasitelkia savo „švelniąją galią“, kurią privalu kryptingai plėtoti ir puoselėti. Lietuvos „švelniosios galios“ komponentai – Lietuvos istorijos naratyvas, Lietuva kaip laisvės ir idėjų erdvė, laisvos demokratinės visuomenės kūrimo laboratorija, Lietuva kaip švarios gamtos ir žaliųjų technologijų valstybė, išeivija ir globali Lietuva kaip valstybės partnerės ir atrama pasaulyje. Sieksime daugiau nuveikti strateginio Lietuvos įvaizdžio ir jo įgyvendinimo srityse, efektyviau koordinuosime Lietuvos kultūros, mokslo ir žinių sklaidą pasaulyje.
265. Pagrindinės iniciatyvos:
265.1. Lietuvos istorijos pasakojimas. Lietuva turi istoriją (angl. story, pasakojimo prasme), kurią svarbu papasakoti: pergalės prieš tironiją, laisvės gynėjų, tremties istoriją, taip pat ir skaudžią holokausto istoriją. Lietuvos istorija dažnai tampa hibridinių atakų objektu, kai pasinaudojant Vakaruose įprastais debatais priešiškos jėgos formuoja sau naudingą pasakojimą, kuris neturi jokio realaus pagrindo. Esamas pasipriešinimo priešiškiems pasakojimams pastangas ir akademinius tyrinėjimus sieksime stiprinti koordinuotomis strateginėmis pastangomis atvirai ir kritiškai tyrinėti istorinę tiesą, jos pagrindu formuoti ir kurti istorinį Lietuvos pasakojimą. Be to, sieksime totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo.
265.2. Lietuva kaip laisvės erdvė – tai irgi glūdi mūsų istoriniame DNR. Lietuvoje laisvo gyvenimo galimybę gali atrasti ir Rusijos disidentai, kovotojai už demokratinę Baltarusiją (čia tremtyje veikia vienintelis laisvas baltarusių universitetas – EHU) ir, tikime, kiti laisvę mylintys žmonės, kaip savo teises ginantys Azijos demokratai, savo buvimu galintys pasitarnauti Lietuvai. Sieksime padėti ir priimti politiškai persekiojamus asmenis.
265.3. Lietuva – Europos idėjų laboratorija. Greiti, drąsūs ir kardinalūs pastarųjų trijų dešimtmečių pokyčiai, kai turėjome sukurti demokratinę valstybę ir teisę, rinkos ekonomiką ir atvirą šiuolaikinę visuomenę, integruotis į Europos Sąjungą ir NATO, įrodė Lietuvos transformacinį potencialą. Pastaruoju metu Lietuva sėkmingai įdiegė naujas idėjas, sukurdama eksperimentavimo ekosistemą finansinių technologijų (angl. fintech) srityje, pritraukusią investicijų, protų, inovatyvių idėjų ir tarptautinio dėmesio į Lietuvą. Ši iniciatyva turėtų būti modelis, kaip programuoti inovacijas ir išbandyti naujas idėjas daugelyje valstybės politikos sričių. Pozicionuosime save kaip Europos idėjų laboratoriją, kuri mažu šalies masteliu išbando pažangiausias viešosios politikos idėjas ir inovacijas.
265.4. Švarios gamtos ir žaliųjų technologijų valstybė. Atsigręšime į žaliąją darbotvarkę, Lietuva taps Europos žaliajam kursui įsipareigojusia valstybe, kryptingai formuojančia ekologišką politiką ir klimato diplomatiją.
265.5. Išeivija ir globali Lietuva – Airijos ir kitų valstybių bendradarbiavimo su diaspora pavyzdžiu įkursime „Sugrįžtančios Lietuvos“ agentūrą, kuri kartu su grįžtančiais piliečiais ir verslu siektų pritraukti į šalį naujų investicijų, technologijų, patirties, kontaktų bei kūrybingumo.
Projektas: Grąžinti pagarbą ir prestižą diplomatinei tarnybai
266. Palyginti su kitomis viešojo administravimo sritimis, diplomatinė tarnyba visada buvo laikoma viena prestižiškiausių valstybės tarnybos sričių. Diplomatinė tarnyba tapo nekonkurencinga atlygio ir darbo krūvio prasme, ypač palyginti su privačiu sektoriumi, nors reikalavimai įsidarbinantiems yra vieni aukščiausių viešajame sektoriuje. Susidomėjimas konkursais į diplomatinę tarnybą yra gerokai sumažėjęs. Politiniai paskyrimai, kurių buvo apstu per pastaruosius 30 metų, sistemą iš meritokratinės pavertė labiau politine. Todėl tikėdamiesi veiksmingos tarnybos, pajėgios atsakyti į sudėtingus XXI a. iššūkius, turime padėti jai tokia tapti.
267. Numatome ambicingą diplomatinės tarnybos pertvarkų programą, pagrįstą šiais principais: depolitizavimo ir profesionalizmo, aukščiausių kompetencijų pritraukimo, efektyvaus ir atskaitingo veikimo, patrauklių ir konkurencingų darbo sąlygų sukūrimo.
268. Pagrindinės iniciatyvos:
268.1. Depolitizacija ir profesionalizmas. Panaikinsime galimybę užsienio reikalų ministrui suteikti diplomatinį rangą į Užsienio reikalų ministeriją ne konkurso tvarka patekusiems asmenims. Rangai bus suteikiami tik atestacinės komisijos sprendimu. Būtina depolitizuoti atestacinę komisiją. Diplomatų vertinimai pagal parengtus konkrečius KPI turi būti aiškūs, konkretūs, principingi ir skaidrūs, kaip ir atranka į diplomatinių atstovų (ambasadorių) pozicijas, kuri turi būti organizuojama konkurso būdu, o ne politinio ar asmeninio lojalumo pagrindu.
268.2. Patrauklios ir konkurencingos darbo sąlygos. Sukursime konkurencingą ir motyvuojančią diplomatų karjeros siekimo ir atlyginimo už darbą tvarką, pagrįstą konkrečiais pasiekimais įgyvendinant svarbiausius Lietuvos užsienio politikos prioritetus.
268.3. Kompetencija ir atvirumas. Puoselėsime atsivėrimą ir glaudesnį bendradarbiavimą su universitetais, akademine ir analitine bendruomene, pasitelkdami ją iškylantiems iššūkiams apmąstyti ir ilgalaikiams, strateginiams užsienio politikos sprendimams formuluoti. Sudarysime sąlygas patyrusiems diplomatams dalytis savo žiniomis ir ekspertize su jaunąja diplomatų karta ir pritaikyti jas kitose valstybės institucijose, kurių veikimui svarbus užsienio politikos dėmuo.
268.4. Lanksti ir dinamiška institucinė struktūra. Daugiau funkcijų perduosime mobiliosioms grupėms / projektų komandoms (angl. task force), kurias sudarysime pagal poreikį nustatytam laikotarpiui ir kurioms vadovaus ambasadoriai ypatingiems pavedimams. Maksimaliai skaitmenizuosime konsulines paslaugas, pagerindami paslaugų ir pagalbos suteikimą Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje.
Socialiniai tinklai
