*alt_site_homepage_image*
lt

PPO

PPO

Atnaujinta 2026-07-23

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) – tarptautinė organizacija, nustatanti tarptautinės prekybos taisykles, užtikrinanti jų laikymąsi ir sprendžianti šalių narių tarpusavio ginčus, kylančius dėl PPO sutarčių nesilaikymo. Ginčams spręsti yra įsteigtas specialus ginčų sprendimo mechanizmas.

PPO buvo įkurta 1995 metais remiantis Marakešo sutartimi. PPO narės yra 166 šalys, joms tenka 98 proc. pasaulio prekybos. 22 šalys pradėjo stojimo į PPO procesą. Lietuva į PPO įstojo 2001 m. gegužės 31 d.

Aukščiausias sprendimus priimantis PPO organas – kas dvejus metus organizuojama Ministrų konferencija. Joje dalyvauja visų PPO šalių atstovai. Keturioliktoji ministrų konferencija (MC14) vyko 2026 m. kovo 26–29 d. Jaundėje (Kamerūnas). Tarp Ministrų konferencijos susirinkimų svarbiausi organizacijos sprendimai priimami Generalinėje taryboje. Konkretūs PPO klausimai, priklausomai nuo srities, sprendžiami PPO komitetuose, pakomitečiuose ir darbo grupėse.

PPO savo veiklą grindžia šiais principais:

  • Didžiausio palankumo statuso (kiekviena PPO narė turi vienodai palankiai traktuoti visų kitų PPO narių prekes ir paslaugas);
  • Nacionalinio statuso (prekės ir paslaugos, patekusios į šalies PPO narės rinką, būtų traktuojamos ne mažiau palankiai negu lygiavertės vietinės prekės ir paslaugos);
  • Laipsniško prekybos liberalizavimo derybų būdu;
  • Prekybos pagal nustatytas taisykles;
  • Sąžiningos konkurencijos;
  • Darnios plėtros ir ekonominių reformų.

Europos Sąjunga, kaip ir kiekviena šalis jos narė, yra atskira PPO narė. Kadangi užsienio prekybos politika yra išimtinė ES kompetencija, PPO ES šalių narių interesams atstovauja Europos Komisija ir reguliariai konsultuojasi su ES Tarybos Prekybos politikos komitetu, kurį sudaro aukšto rango ES valstybių pareigūnai bei konkrečių sričių ekspertai. ES valstybių narių pozicijos derinamos Briuselyje ir Ženevoje. Kiekviena ES šalis narė taip pat yra ir PPO narė, todėl balsavimo atveju ES balsų skaičius būtų lygus ES šalių narių skaičiui. ES šalys narės taip pat gali būti renkamos vadovauti PPO derybų ir nuolat veikiantiems komitetams bei darbo grupėms. Lietuvos atstovai yra vadovavę šiems PPO komitetams: Muitinio vertinimo komitetui, Mokėjimų balanso apribojimų komitetui, Biudžeto, finansų ir administracijos komitetui, Subsidijų ir kompensacinių priemonių komitetui, Prekybos lengvinimo komitetui.

PPO būstinė yra Ženevoje. Lietuvos interesams šioje organizacijoje atstovauja ir juos gina Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje (Lietuvos nuolatinis atstovas prie PPO).

Lietuvos interesai PPO:

  1. Užtikrinti veiksmingą Lietuvos politinių, ekonominių ir verslo interesų atstovimą bei gynimą nuolatinės PPO veiklos formatais, tiek derybų susitikimuose, įskaitant derybas dėl naujų narių stojimo į PPO.
  2. Siekti PPO reformos, modernizavimo įgyvendinimo, esminių organizacijos veiklos funkcijų (derybų, sutarčių įgyvendinimo stebėsenos, ginčų sprendimo) didesnio veiksmingumo.
  3. Kartu su Europos Komisija spręsti klausimą dėl Kinijos neteisėtų veiksmų, ekonominio spaudimo Lietuvai ir ES.
  4. Siekti svarbių PPO teisinės bazės pakeitimų, įskaitant dėl veiksmingesnių pramonės subsidijų taisyklių, valstybės valdomų įmonių veiklos, ne rinkos ekonomikos šalių veiksmų, vienodų konkuravimo sąlygų užtikrinimo.
  5. Siekti, kad įsigaliotų suderėti keliašaliai el. prekybos ir investicijų vystymuisi lengvinimo susitarimai. El. prekybos derybų atveju taip pat siekti, kad po susitarimo įsigaliojimo būtų pradėtas antras derybų etapas dėl papildomų nuostatų, ypač dėl duomenų srautų ir pirminio kodo (source code) apsaugos.