Lietuvos narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO)
Lietuvos narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO)
Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtinta, kad stiprus, vieningas, savo nares ginti pasirengęs NATO yra esminis Lietuvos saugumo garantas. Pagrindinės iniciatyvos, susijusios su NATO:
- Stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos priemones regione.
- Stiprinti dvišalius santykius su NATO sąjungininkėmis gynybos srityje, ypač su JAV, Lenkija, Šiaurės ir Baltijos šalimis.
- Formuojant ir įgyvendinant ES bendrą saugumo ir gynybos politiką, remti NATO papildančias ir transatlantiniams partneriams dalyvauti atviras iniciatyvas.
- Tęsti dalyvavimą NATO operacijose ir misijose.
- Aktyviai remti NATO atvirų durų politiką, Ukrainos ir Sakartvelo narystės NATO siekius.
Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d., Aljansas pripažino Rusiją tiesiogine ir didžiausia grėsme sąjungininkų saugumui bei euroatlantinės erdvės taikai ir stabilumui. Sustiprintas dėmesys kolektyvinei gynybai, priimti sprendimai dėl fundamentalaus pokyčio NATO atgrasymo ir gynybos laikysenoje – perėjimo nuo priešakinių pajėgų prie priešakinės gynybos NATO Rytiniame flange. 2023 m. liepos 11-12 d. Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas pademonstravo tolesnį Aljanso narių solidarumą toliau stiprinant kolektyvinę gynybą ir atgrasymą tebevykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
Lietuva kelyje į NATO (chronologija)
| 1990 m. lapkričio 17 d. | Briuselyje pradėjo veikti Baltijos informacijos biuras, kuriame dirbo besikuriančios Užsienio reikalų ministerijos atstovas Belgijai ir Europos Bendrijai Rimantas Morkvėnas, turėjęs tik tuometinio užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo pasirašytus įgaliojimus, nes oficiali diplomatinė akreditacija tokiu statusu buvo neįmanoma. Tačiau informacijos biuras Briuselyje vykdė diplomatines funkcijas, jo veikla buvo skirta tarpvalstybiniams santykiams, ryšiams su Europos Bendrija, taip pat ryšiams su NATO. Informacijos biuras Briuselyje veikė iki Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo, vėliau buvo pertvarkytas į oficialią atstovybę. |
| 1991 m. gegužės 31 d. | Įvyko pirmasis istorijoje neoficialus Lietuvos delegacijos, vadovaujamos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio, vizitas į NATO būstinę. Kadangi tuo metu nebuvo įmanoma suorganizuoti oficialaus susitikimo, Lietuvos delegacijos apsilankymui NATO būstinėje tarpininkavo Danijos misija prie NATO. |
| 1991 m. gruodžio 20 d. | Lietuva kartu su Latvija ir Estija prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos. |
| 1992 m. sausio 13 d. | Ambasadorius Adolfas Venskus oficialiai pradėjo eiti Lietuvos atstovo Briuselyje ryšiams su Europos Bendrija ir NATO reikalams pareigas. |
| 1993 m. spalio 5 d. | Lietuvos partijos kreipėsi į Respublikos Prezidentą dėl Lietuvos Respublikos integravimosi į NATO. |
| 1993 m. lapkričio 29 d. | Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos partijos išleido memorandumą dėl pamatinių Lietuvos nacionalinės užsienio politikos principų. |
| 1994 m. sausio 4 d. | Prezidentas A. Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Verneriui laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. Tą pačią dieną A. Brazauskas paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos narystės NATO. |
| 1994 m. sausio 27 d. | Lietuva prisijungė prie programos „Partnerystė taikos labui“ (angl. Partnership for Peace). |
| 1996 m. gruodžio 19 d. | Priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone. |
| 1997 m. liepos 8-9 d. | NATO šalių vadovų susitikime Madride pažymėta, kad Baltijos šalys padarė pažangą siekdamos saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione. |
| 1997 m. rugpjūčio 1 d. | Įsteigta Lietuvos misija prie NATO. |
| 1997 m. spalio 9 d. | Buvęs Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie NATO. |
| 1998 m. sausio 16 d. | Vašingtone JAV ir trijų Baltijos valstybių prezidentai pasirašė bendradarbiavimo chartiją. |
| 1999 m. balandžio 23-25 d. | NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis Lietuvai pasirengti stojimui į NATO. |
| 2000 m. gegužės 18-19 d. | Vilniuje įvyko devynių NATO kandidačių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu paskelbtu „Vilniaus pareiškimu“ patvirtintas įsipareigojimas kartu su Europos valstybėmis, JAV ir Kanada kurti vieningą bei laisvą Europą. Šio susitikimo dalyvės (vėliau prisijungus ir Kroatijai) susibūrė į „Vilniaus dešimtuko“ grupę. |
| 2000 m. lapkričio 17 d. | Prezidento dekretu Lietuvos integracijos į NATO vyriausiuoju koordinatoriumi paskirtas ambasadorius Giedrius Čekuolis. |
| 2001 sausio 25 d. | Prezidento dekretu nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore prie NATO ir Vakarų Europos sąjungos paskirta Gintė Damušis. |
| 2001 m. gegužės 27-31 d. | Vilniuje vyko NATO Parlamentinės asamblėjos pavasario sesija. |
| 2002 m. lapkričio 21 d. | Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su NATO dėl narystės. |
| 2003 m. kovo 26 d. | Pasirašyti pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties (Vašingtono sutarties) protokolai. |
| 2004 m. kovo 10 d. | Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Vašingtono sutartį. |
| 2004 m. kovo 29 d. | Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV Valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui (Colin Powell) Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo visateise NATO nare. |
| 2004 m. kovo 29 d. | Šiaulių oro uoste nusileido pirmieji 2 Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai “F-16 Fighting Falcon”. Nuo tos akimirkos sąjungininkai pradėjo vykdyti NATO Baltijos oro policijos misiją. |
| 2004 m. balandžio 2 d. | Lietuvos vėliava buvo iškelta prie NATO būstinės Briuselyje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos užsienio reikalų ministrais dalyvavo oficialioje ceremonijoje bei iškilmingame Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje. |
Svarbiausi NATO įvykiai Lietuvai tapus Aljanso nare
Pasibaigus Šaltajam karui, buvo nuspręsta, kad NATO turi būti geriau pritaikyta nūdienos iššūkiams. Tai atsispindėjo NATO plėtros planuose ir pastangose į glaudesnį bendradarbiavimą įtraukti buvusio Varšuvos bloko šalis.
| 2005 m. vasario 22 d. | NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Briuselyje nuspręsta didinti NATO paramą Irakui, stiprinti politinį dialogą Aljanse ir išplėsti operaciją Afganistane. Taip pat šiame susitikime NATO šalių lyderiai pabrėžė paramą Ukrainos reformų programai ir sutarė stiprinti bendradarbiavimą. |
| 2005 m. balandžio 20-21 d. | Vilniuje vyko neformalus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. |
| 2006 m. lapkričio 28-29 d. | NATO vadovų susitikime Rygoje pabrėžti kertiniai principai: NATO išlieka svarbiausia transatlantine saugumo ir gynybos institucija, kurioje saugumo klausimus sprendžia Amerika ir Europa, akcentuotas kolektyvinio saugumo principas. Į NATO darbotvarkę įtrauktas energetinio saugumo klausimas, patvirtintos ir viešai paskelbtos Bendrosios politinės gairės (angl. Comprehensive Political Guidance) – dokumentas, kuriame analizuojama saugumo aplinka ir galimos grėsmės, nurodomos atsako į jas kryptys per artimiausius keliolika metų. Patvirtintas Aljanso “atvirų durų” principas, atveriantis galimybę ateityje prie Aljanso prisijungti visoms norinčioms Europos šalims. Prie Partnerystės taikos labui programos ir Euroatlantinės partnerystės tarybos pakviestos prisijungti Vakarų Balkanų šalys (Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija). Nutarta išplėsti NATO partnerystes ir suteikti joms daugiau lankstumo. |
| 2008 m. vasario 7-8 d. | Vilniuje vyko neformalus NATO gynybos ministrų susitikimas. |
| 2008 m. balandžio 2-4 d. | Bukarešte vykusiame NATO vadovų susitikime prie Aljanso buvo pakviestos prisijungti Kroatija ir Albanija. Pasiūlyta Bosnijai ir Hercegovinai ir Juodkalnijai pradėti bendradarbiavimą Intensyvaus dialogo pagrindu. Bukarešto deklaracijoje paskelbta, jog Gruzija ir Ukraina ateityje taps NATO narėmis. Bukarešto susitikimo deklaracijoje pabrėžta, kad NATO išlieka pagrindiniu transatlantinio saugumo forumu, taip pat nesikeičia Aljanso pagrindinė funkcija – kolektyvinė gynyba. |
| 2009 m. balandžio 3-4 d. | Strasbūre/Kelyje vykusiame NATO vadovų susitikime Albanija ir Kroatija tapo Aljanso narėmis. Nutarta, kad Šiaurės Makedonija prie Aljanso galės prisijungti, kai su Graikija išspręs šalies pavadinimo klausimą. NATO šalys taip pat nusprendė pradėti rengti naująją Strateginę koncepciją. |
| 2010 m. lapkričio 19 d. | Lisabonoje vykusiame NATO vadovų susitikime buvo patvirtinta naujoji NATO Strateginė koncepcija. Pabrėžta, kad kolektyvinė gynyba yra esminis NATO tikslas. Strateginėje koncepcijoje taip pat numatytas NATO vaidmuo krizių valdyme ir tarptautinio saugumo užtikrinimas kartu su partneriais. Paminėtos konkrečios praktinės priemonės NATO tikslų įgyvendinimui: naujų pajėgumų kūrimas priešraketinės ir kibernetinės gynybos bei energetinio saugumo srityse, dėmesys praktiniam šalių teritorijos saugumo užtikrinimui, stiprinami krizių valdymo pajėgumai. Nutarta tęsti NATO būstinės, vadaviečių ir agentūrų reformas, kurios padėtų Aljansui vykdyti efektyvesnę politiką, pritaikytą naujiems iššūkiams, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą Europoje ir pasaulyje. |
| 2012 m. gegužės 20-21 d. | Čikagoje vykusiame NATO vadovų susitikime buvo aptarta situacija Artimuosiuose Rytuose, Afganistane bei pasaulinės finansinės krizės implikacijos Aljansui. Susitikimo rezultatai buvo svarbūs Lietuvai – vienas svarbiausių sprendimų buvo NATO oro policijos misijos įtvirtinimas ir pratęsimas neribotam laikui. Sąjungininkai priimtuose dokumentuose misiją apibūdino kaip NATO solidarumo pavyzdį ir įsipareigojo toliau rūpintis Baltijos oro erdvės saugumu. Čikagos susitikimo deklaracijoje taip pat pabrėžta pratybų, kaip priemonės stiprinti greitą sąjungininkų reagavimą į iššūkius, svarba. Paminėtos 2013 m. NATO Reagavimo pajėgų pratybos „Steadfast Jazz“, kurios bus rengiamos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. NATO taip pat paskelbė apie priešraketinės gynybos sistemos pradinės fazės aktyvavimą. Numatyta, kad ši sistema turės ginti visą Aljanso teritoriją. Kitas svarbus nutarimas buvo NATO šalių energetinio saugumo svarbos Aljanso veikloje įtvirtinimas. Deklaracijoje atsirado nuoroda į Lietuvoje įkurtą Energetinio saugumo centrą kaip būsimą NATO akredituotą kompetencijos centrą (centras pradėjo veikti 2013 m. sausio 1 d.). Galiausiai, Čikagos susitikime buvo patvirtintas branduolinės politikos status quo išlaikymas, kuris reiškia, kad JAV ir toliau išlaikys savo branduolinius ginklus Europoje. |
| 2014 m. kovo 29 d. | Lietuva minėjo narystės NATO dešimtmetį. Ta proga balandžio 3-4 d. Vilniuje buvo surengta tarptautinė konferencija „NATO atviros durys: 10 metų po „Didžiojo sprogimo“, kurios pagrindinė tema buvo NATO atvirų durų politika. Diskusijų metu aptarta NATO plėtros reikšmė tarptautiniam saugumui, NATO atvirų durų politikos aktualijos ir perspektyvos, taip pat – Aljanso ateities vizija bei šalių partnerių vaidmuo joje. |
| 2014 m. rugsėjo 4-5 d. | Velse (Niuporte) vyko NATO vadovų susitikimas, kurio pagrindinė tema – grėsmės saugumui (Rusijos agresija prieš Ukrainą, susirėmimai Irake ir konfliktai Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje) ir NATO atsakas į jas. Patvirtintas Aljanso Atsako veiksmų planas (angl. Readiness Action Plan) su konkrečiomis priemonėmis. Sąjungininkės sutarė siekti, kad per artimiausią dešimtmetį išlaidos gynybai pasiektų ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Pasmerkta neteisėta Rusijos karinė intervencija Ukrainoje ir pabrėžta parama Ukrainai (patvirtintas Išsamus paramos priemonių paketas). Sąjungininkės vieningai pažymėjo, kad kertinis NATO principas yra kolektyvinė gynyba („Sąjungininkės sutarė, kad didžiausia Aljanso atsakomybė yra apsaugoti ir ginti mūsų teritoriją ir mūsų gyventojus nuo atakos, kaip nurodyta Vašingtono sutarties 5-ame straipsnyje. Niekas neturi abejoti NATO ryžtu iškilus grėsmei kurios nors narės saugumui. NATO išlaikys visus pajėgumus, reikalingus atgrasyti ir atremti bet kokią grėsmę mūsų gyventojų saugumui. […]Atgrasymas, paremtas atitinkamu branduolinių, konvencinių ir priešraketinės gynybos pajėgumų deriniu, išlieka esminiu mūsų bendros strategijos elementu”). Susitikimo metu užbaigta saugumo palaikymo misija Afganistane ir aptarti tolesni NATO paramos šiai šaliai planai, aptartos naujos bendradarbiavimo su partneriais galimybės per tokias iniciatyvas, kaip Gynybos pajėgumų kūrimas ir Partnerysčių sąveikumo iniciatyva, įvertinta šalių aspirančių (Gruzijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos) pažanga ir pritarta bendradarbiavimo priemonių paketui Gruzijai. |
| 2015 m. rugsėjo 3 d. | NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite Vilniuje iškilmingai atidarė NATO vadavietę – NATO pajėgų integravimo vienetą (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU). Šešias tokias vadavietes steigti Aljanso valstybėse – Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje – nuspręsta NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Velse. NFIU aktyvaLietuvoje lankėsi Šiaurės Atlanto taryba (angl. North Atlantic Council, NAC) – pagrindinis sprendžiantysis NATO organas. Kovo 23 d. Vilniuje surengta NAC darbo vakarienė, kurioje buvo diskutuojama apie NATO adaptaciją pasikeitus saugumo aplinkai. Joje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Kovo 24 d. NAC posėdyje aptarta saugumo padėtis regione, taip pat įvyko susitikimas su Prezidente Dalia Grybauskaite. Tą pačią dieną tarybos nariai vyko į Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ bazę ir poligoną, kur Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika ir JAV pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas NAC nariams pristatė NATO šalių gynybos ministrų sprendimo dėl išankstinio pajėgų dislokavimo įgyvendinimo Lietuvoje galimybes.vimas – viena iš pagrindinių priemonių NATO reaguoti į naujus iššūkius saugumui, kylančius iš Rytų ir Pietų. Šių vadaviečių pagrindinė užduotis – prireikus užtikrinti NATO itin aukštos parengties pajėgų (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF) ir papildomų greitojo reagavimo elementų dislokavimą regione. NFIU veikia kaip sąveikos tarp nacionalinių ir NATO pajėgų tarpininkas – prisideda prie gynybos planavimo, sąjungininkų mokymų ir pratybų, taip pat palaiko ryšį su NATO operacinėmis vadavietėmis. |
| 2016 m. liepos 8-9 d. | Varšuvoje vykusio NATO vadovų susitikimo pagrindiniai klausimai buvo Aljanso gynybos ir atgrasymo stiprinimas ir stabilumo plėtra NATO kaimynystėje. Susitikime paskelbta apie NATO Parengties veiksmų plano, priimto 2014 m. Velse, įgyvendinimą. Patvirtintas sprendimas nuo 2017 m. Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po daugianacionalinį batalioną (angl. enhanced Forward Presence, eFP). Lietuvoje tokį batalioną formuoti apsiėmė Vokietija, Estijoje – JK, Latvijoje – Kanada, Lenkijoje vadovaujantį vaidmenį (angl. framework nation) atlieka JAV. Aljanso narės sutarė, kad NATO įprastinis praktinis bendradarbiavimas su Rusija išlieka suspenduotas. NATO ir Rusijos politinis dialogas bus tęsiamas (pirmasis NATO ir Rusijos tarybos posėdis po 2 m. pertraukos surengtas 2016 m. balandžio 20 d.). Rusijos agresija prieš Ukrainą, rizikos ir incidentų mažinimas bei karinio skaidrumo didinimas išlieka šio politinio dialogo darbotvarkėje. Kartu toliau bus stiprinama gynyba ir atgrasymas saugumo prasme pažeidžiamiausiame Aljanso sparne. Atsižvelgdamos į sudėtingą saugumo aplinką prie NATO sienų, šalys narės sutarė dėti daugiau pastangų į stabilumo plėtrą Aljanso kaimynystėje. Pritarta didesnei praktinei ir politinei paramai Ukrainai, Gruzijai ir kitiems partneriams, nuspręsta žvalgybos pajėgumais paremti kovą prieš „Islamo valstybę“ (Daesh), bus tęsiama parama Irakui ir Afganistanui. Varšuvoje taip pat paskelbta, kad bus stiprinamas NATO ir ES bendradarbiavimas. Priimtas pirmasis bendras NATO ir ES vadovų pareiškimas, kuriame numatyti bendri veiksmai kovoje su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetinio saugumo stiprinimas, pratybų koordinacija, bendros pastangos kovoje prieš nelegalią migraciją Viduržemio jūroje, partnerių pietuose ir rytuose gynybos bei saugumo pajėgumų ir atsparumo stiprinimas. |
| 2017 m. vasario 7 d. | Įgyvendinant Varšuvoje vykusio NATO vadovų susitikimo sprendimus, Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose Baltijos šalyse pradedamos dislokuoti NATO Priešakinės pajėgos. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2017 m. vasario 7 d. kartu su Lietuvoje dislokuotai NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovaujančios Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen pasveikino į Lietuvą atvykusius kovinės grupės karius. Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė yra dislokuota Rukloje (Jonavos r.) ir yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas" sudėtį. |
| 2017 m. gegužės 24-25 d. |
Briuselyje vykusio NATO vadovų susitikimo metu pabrėžta transatlantinio ryšio ir sąjungininkų vienybės svarba. Pagrindiniai aptarti klausimai – kova prieš terorizmą ir solidarus naštos pasidalijimas Aljanse. Stiprindama kovą su terorizmu, NATO prisijungė prie Globalios koalicijos kovai su „Islamo valstybe“ (Daesh), sudarytas kovos su terorizmu veiksmų planas. Sąjungininkai įsipareigojo parengti planus, kaip rengiasi įvykdyti įsipareigojimus dėl naštos pasidalijimo, apimančius išlaidas gynybai, reikiamų pajėgumų vystymą ir indėlį į NATO misijas bei operacijas. Susitikime dalyvavo ir Juodkalnija (29-ąja NATO nare tapo 2017 m. birželio 5 d.), tuo pabrėžta NATO atvirų durų politikos svarbą. Renginys pirmą kartą vyko naujojoje NATO būstinėje. |
| 2018 m. liepos 11-12 d. | Briuselyje vykusiame NATO vadovų susitikime daug dėmesio skirta solidariam naštos pasidalijimui Aljanse. Pabrėžta, kad visos 29 šalys narės didina išlaidas gynybai ir visos prisiėmė didesnius pajėgumų vystymo įsipareigojimus. Patvirtinta NATO Parengties iniciatyva, pagal kurią sąjungininkai iki 2020 m. turės paruošę 30 mechanizuotų batalionų, 30 lėktuvų eskadrilių ir 30 kovos laivų, pasirengusių veikti per 30 d. Priimta NATO Jungtinių oro pajėgų strategija, sutarta stiprinti NATO jūrų pajėgas, steigti kovos su hibridiniais išpuoliais paramos komandas. Patvirtinti NATO vadovavimo struktūros reformos rezultatai. Priimtas Paketas Pietums, kuriame apibrėžti NATO strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės Pietuose. Uždegta žalia šviesa NATO mokymo misijai Irake, sutarta dėl gynybos pajėgumų vystymo priemonių paketo Tunisui ir jau vykdomo paketo išplėtimo Jordanijai. Šiaurės Makedonija pakviesta pradėti derybas dėl narystės NATO, kai tik įsigalios susitarimas su Graikija dėl šalies pavadinimo. |
| 2019 m. kovo 30 d. | Lietuvos narystės NATO 15 metų sukakties minėjimas. Organizuotas šventinis renginys „15 metų su NATO mes saugūs“. |
| 2019 m. balandžio 3-4 d. |
Vašingtone, kur prieš 70 metų buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, vyko NATO Užsienio reikalų ministrų susitikimas bei NATO 70-mečiui skirti renginiai. Susitikimo metu ministrai priėmė saugumui Juodosios jūros regione skirtų priemonių paketą. Jį sudaro papildomi sąjungininkų veiksmai ir atitinkamų pajėgumų stiprinimas bei didesnės paramos Sakartvelui ir Ukrainai priemonės. Susitikime taip pat daug dėmesio skirta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties pažeidimui. JAV ir kiti sąjungininkai dar kartą paragino Rusiją žengti reikiamus žingsnius sutarties išsaugojimui ir atsakyti į NATO šalims nerimą keliančius klausimus. LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius akcentavo prieš 15 metų prasidėjusios Lietuvos narystės NATO įtaką šalies saugumui ir Sakartvelo bei Ukrainos priėmimo į Aljansą svarbą siekiant taikos ir stabilumo Europoje. |
| 2019 m. gruodžio 3-4 d. | Londone vykusiame NATO lyderių susitikime buvo patvirtinta transatlantinio ryšio svarba ir priimta politinė deklaracija, kurioje pabrėžta Sąjungininkų vienybė ir solidarumas, pakartotas įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5 straipsniui. Deklaracijoje įvardyta, kad Rusijos agresyvūs veiksmai kelia grėsmę euro-atlantiniam saugumui. Šalių vadovai pabrėžė NATO-ES bendradarbiavimo pažangą. Pirmą kartą Kinija buvo įvardinta kaip grėsmė ir tuo pačiu metu kaip galimybė. |
| 2021 m. birželio 14 d. | NATO vadovų susitikime Briuselyje patvirtinta NATO 2030 darbotvarkė siekiant stiprinti Aljanso politinę ir karinę adaptaciją atsižvelgiant į ateities iššūkius. Pagrindinės NATO 2030 kryptys – stiprinti politines konsultacijas, atgrasymą ir gynybą, didinti atsparumą, išsaugoti technologinį pranašumą, prisidėti prie taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos išsaugojimo, mokymų ir pajėgumų stiprinimo parama partneriams, adaptacija atsižvelgiant į klimato kaitos įtaką saugumui , parengti naują strateginę koncepciją. |
| 2022 m. vasario 25 d. | Surengtas neeilinis NATO vadovų susitikimas nuotoliniu būdu, kurio metu griežčiausiai pasmerkta 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą ir išreikštas solidarumas su Ukraina. Taip pat paskelbta apie NATO gynybos planų aktyvavimą ir gynybos bei atgrasymo laikysenos sustiprinimą. |
| 2022 m. birželio 27-30 d. | Madrido NATO vadovų susitikimo deklaracijoje paskelbta atgrasymo ir gynybos politikos transformacija, įsipareigojant dislokuoti papildomas, iki brigados lygio padidintas ir kovos veiksmams parengtas pajėgas NATO Rytų flange. Priimta nauja NATO strateginė koncepcija, kurioje Rusija įvardinta kaip tiesioginė ir didžiausia grėsmė Aljansui. Koncepcijoje pirmą kartą paminėtas Kinijos iššūkis Aljanso interesams. Susitikimo metu Suomija su Švedija pakviestos tapti NATO narėmis. Patvirtinti nauji paramos paketai Ukrainai, Sakartvelui, Bosnijai ir Hercegovinai, Moldovai. Nuspręsta, kad 2023 m. NATO vadovų susitikimas vyks Vilniuje. |
| 2023 m. liepos 11-12 d. |
Pirmą kartą Lietuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime toliau stiprinta kolektyvinė gynyba ir atgrasymas: patvirtinti nauji NATO regioniniai gynybos planai; pakartotas įsipareigojimas išlaikyti didesnį sąjungininkų buvimą Rytų flange; sutarta stiprinti oro ir priešraketinę gynybą, pirmiausia fokusuojantis į rotacinio modelio įgyvendinimą Rytų flange. Vilniuje žengti žingsniai dėl Ukrainos euroatlantinės integracijos ir sustiprinta NATO parama Ukrainai – vyko inauguracinis naujai įsteigtos NATO-Ukrainos Tarybos posėdis; atsisakyta narystės veiksmų plano reikalavimo; sutarta NATO paramos Ukrainai paketą plėsti į daugiametę programą, skirtą padėti Ukrainai atstatyti saugumo ir gynybos sektorių ir siekti visiško suderinamumo su NATO. Atnaujintas įsipareigojimas dėl išlaidų gynybai – sutarta dėl 2 proc. nuo BVP kaip minimalaus lygio. Pirmą kartą kaip pilnateisė Aljanso narė dalyvavo Suomija. Pakartota, kad Rusija yra tiesioginė ir didžiausia grėsmė Aljansui, o bet kokie NATO-Rusijos santykių pokyčiai galimi tik Rusijai nutraukus agresyvius veiksmus ir grįžus prie visiško tarptautinės teisės laikymosi. Didesnis dėmesys skirtas situacijai Baltarusijoje, atsižvelgiant į augančią Rusijos-Baltarusijos karinę integraciją, Rusijos planus dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje, įsipareigota išlaikyti budrumą ir adaptuoti NATO laikyseną, jei situacija Baltarusijoje to reikalautų. Toliau stiprinta NATO partnerystė su Indijos-Ramiojo vandenynų šalimis (Australija, Japonija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja) – sesijoje su minėtų šalių vadovais, dalyvaujant ir ES atstovams, sutarta stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo, technologijų ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis srityse siekiant ginti tarptautinę teisę ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką. Surengta NATO šalių ir Moldovos, Bosnijos ir Hercegovinos ir Sakartvelo užsienio reikalų ministrų sesija, kurioje išreikšta parama partnerių suverenitetui bei teritoriniam vientisumui ir pakartotas įsipareigojimas tęsti paramą stiprinant gynybos pajėgumus ir atsparumą, įgyvendinant demokratines reformas. |
Teisinis reglamentavimas
Lietuvos narystė NATO pagrįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata „užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves“ ir Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, nustatančiu, kad nacionalinį saugumą užtikrina valstybė, integruodamasi į NATO ir kaip visateisė narė aktyviai dalyvaudama šioje organizacijoje. Lietuvos naryste NATO didinamas pasitikėjimas, stabilumas ir saugumas regione bei visoje Europoje.
2021 m. Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 16 d. nutarimu patvirtinta naujos redakcijos Nacionalinio saugumo strategija. Joje pabrėžiama, kad tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų. Lietuvos Respublika laikosi NATO ir ES nedalomo saugumo politikos: grėsmė vienos NATO ar ES valstybės narės saugumui yra grėsmė ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo uždaviniai sugrupuoti pagal tris ramsčius: valstybės gynyba, valstybės ir piliečių atsparumas ir Lietuvos Respublikos interesus atitinkančios tarptautinės saugumo sistemos.
2012 m. gegužės 8 d. Lietuvos parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl 2012-2016 metų gynybos politikos siekiant Lietuvos saugumo ir patvirtino siekį užtikrinti užsienio ir saugumo politikos tęstinumą, vykdyti įsipareigojimus Šiaurės Atlanto aljansui ir pamažu pasiekti, kad išlaidos krašto apsaugai sudarytų ne mažiau kaip 2 proc. šalies BVP. 2014 m. kovo 29 d. parlamentinės partijos pasirašė naują susitarimą dėl 2014-2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių, kuriame, be kitų įsipareigojimų, numatyta nuosekliai kasmet didinti lėšas krašto apsaugai, kad 2020 m. jos pasiektų 2 proc. BVP. 2016 m. lapkričio 15 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria užtikrino Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumą ir tęstinumą 2016–2020 m. bei įsipareigojo 2018 m. skirti 2 proc. šalies BVP krašto apsaugai. 2018 m. rugsėjo 10 d. dauguma šalies politinių partijų pasiekė susitarimą „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“, kuriame numatoma nuosekliai didinti gynybos finansavimą – tam skirti ne mažiau kaip 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, taip pat laikytis krašto apsaugos asignavimų kasmetinio didinimo principo ir ne vėliau kaip 2030 m. pasiekti ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP lygį. Pastarasis punktas dėl gynybos išlaidų didinimo įtrauktas ir į aštuonioliktosios Vyriausybės programą. Reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, 2022 m. liepos 15 d. pasirašytas Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo. Susitarime įsipareigojama išlaikyti gynybai skirtą 2,5% BVP dydžio sumą, o tolesnį gynybos finansavimą sieti su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais. Bus siekiama padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą. Šis susitarimas galios iki 2030 m.
Lietuvos narystė Aljanse remiasi Šiaurės Atlanto sutartimi, kurią Lietuva pasirašė ir ratifikavo 2004 m. kovo 10 d.
Šiaurės Atlanto sutarties pagrindas – 5 straipsnis, įtvirtinantis kolektyvinės gynybos principą, kad šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateis viena kitai į pagalbą (ir kiekviena atskirai, ir visos kartu). Šis principas užtikrina, kad nei vienai šaliai neteks pasikliauti vien tik savo pačios pastangomis ir ekonominiais resursais, jei iškils pavojus saugumui. Tačiau nei viena valstybė neatsisako pareigos įgyvendinti nacionalinius įsipareigojimus savo piliečiams ir neišsižada atsakomybės už savo pačios gynybą.
Remiantis Šiaurės Atlanto sutartimi, Šiaurės Atlanto Taryba yra aukščiausias sprendimų priėmimo organas. Taryboje sprendžiama vieningu sutarimu, todėl valstybių narių bendravimas ir konsultavimasis kasdien NATO būstinėje Briuselyje ir tarp valstybių narių sostinių yra įprastas ir reguliarus.
Įtvirtindama NATO narės statusą, Lietuva taip pat ratifikavo NATO Susitarimą dėl karinių pajėgų statuso (SOFA), kuris reglamentuoja vienos NATO valstybės karinių pajėgų atvykimą ir buvimą kitos NATO valstybės teritorijoje, jų statusą, teises, pareigas ir kt.
Lietuva yra ratifikavusi 1951 metų Susitarimą dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso bei 1964 metų Susitarimą dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija. Remiantis šiais teisiniais instrumentais (įsipareigojimais) Lietuva yra visateisė NATO narė, kuriai galioja visi Aljanso įsipareigojimai bei saugumo garantijos.
Įsidarbinimas NATO struktūrose
Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvai tapus NATO nare kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi galimybę įsidarbinti NATO struktūrose. Informacija apie laisvus etatus NATO struktūrose ir reikalavimus kandidatams nuolat skelbiama NATO interneto svetainėje.
Aktualios naujienos NATO ir tarptautinio saugumo tema / Susijusios naujienos
Socialiniai tinklai
