Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)

ESBO yra regioninė saugumo organizacija, vienijanti 57 Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos valstybes bei 11 valstybių-partnerių. Jos būstinė yra Vienoje.

ESBO pagrindinį dėmesį skiria valstybių tarpusavio pasitikėjimo skatinimui, konfliktų prevencijai ir valdymui, demokratinėms reformoms, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių užtikrinimui, pilietinės visuomenės stiprinimui, laisvų ir demokratiškų rinkimų skatinimui.

ESBO pirmtakė yra 1973 m. Helsinkyje įsteigta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, Šaltojo karo metais sukurta kaip dialogo tarp Rytų ir Vakarų platforma.

ESBO veikla remiasi visaapimančia saugumo koncepcija, kurią sudaro:

• Politinė-karinė dimensija (konfliktų prevencija ir valdymas, ginklų kontrolė, pasitikėjimą skatinančios priemonės, sienų valdymas, kova su terorizmu);
• Ekonominė-aplinkosauginė dimensija (ekonominio bendradarbiavimo skatinimas transporto, energetikos, aplinkosaugos, verslo bendradarbiavimo, investicijų plėtros ir kitose srityse);
• Žmogiškoji dimensija (žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių apsauga, pilietinės visuomenės stiprinimas, demokratinių institucijų plėtra, laisvi ir demokratiški rinkimai).

Lietuva ir ESBO

1991 m. rugsėjo 10 d. Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, prisijungė prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK), suvaidinusios svarbų vaidmenį iš Baltijos šalių išvedant Rusijos kariuomenę. Tai buvo pirmoji tarptautinė organizacija, kurios nare Lietuva tapo po nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvos narystė ESBO stipriai prisidėjo prie visaverčio Lietuvos sugrįžimo į tarptautinę bendruomenę ir padėjo įtvirtinti mūsų šalies demokratinius pasiekimus.

Lietuvos pirmininkavimas ESBO

2011 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. Lietuva pirmininkavo ESBO. 2011 m. gruodį Vilniuje surengtame ESBO Ministrų Tarybos susitikime buvo priimti sprendimai dėl ESBO vaidmens stiprinimo konfliktų prevencijos ir valdymo srityje, kovos su transnacionalinėmis grėsmėmis. Lietuvos pastangų dėka buvo atnaujintos oficialios „5+2“ formato derybos dėl konflikto Moldovoje. Lietuva taip pat aktyviai dirbo žmogaus teisių ir laisvių klausimais, ypač siekdama stiprinti žodžio laisvę ir žurnalistų saugumą. Lietuvos pirmininkavimo metu taip pat buvo sustiprintas ESBO vaidmuo energetinio saugumo ir transporto infrastruktūros plėtros srityje.

***

Šiuo metu Lietuva ESBO lygiu daugiausia dėmesio skiria tebesitęsiančiai Rusijos agresijai Rytų Ukrainoje bei nelegaliai aneksuotame Krymo pusiasalyje, besitęsiantiems konfliktams Sakartvele, Moldovoje ir Kalnų Karabache, politinei krizei Baltarusijoje, žiniasklaidos ir išraiškos laisvės, moterų teisių, kibernetinio saugumo klausimams. Lietuva taip pat aktyviai siekia bendrų ESBO veiksmų kovos su propaganda klausimu, kuris į ESBO politinę darbotvarkę įtrauktas bendromis Lietuvos ir kitų Šiaurės ir Baltijos regiono šalių pastangomis.

Daugiau informacijos apie ESBO veiklą rasite čia.