Įsidarbinimas tarptautinėse organizacijose ir ES institucijose

Įsidarbinimas tarptautinėse organizacijose ir ES institucijose

Lietuva dalyvauja beveik 50 tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų veikloje. Šiuo metu tarptautinėse organizacijose dirba apie 700 lietuvių, iš kurių 90% dirba ES institucijose. Iš ES institucijose dirbančių lietuvių tik 2% užima vadovaujančius postus (Lietuva deleguoja 3% ekspertų). Siekiant efektyviau atstovauti Lietuvos interesams, būtina skatinti Lietuvos Respublikos piliečius dalyvauti konkursuose į pareigybes tarptautinėse ir ES institucijose ir įgyti tarptautinės darbo patirties, kurią vėliau panaudotų Lietuvoje. Užsienio reikalų ministerija Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja asmenų įsidarbinimo ir delegavimo į tarptautines ir ES institucijas, civilines tarptautines operacijas ar misijas ir užsienio valstybių institucijas politikos formavimą ir įgyvendinimą (Užsienio reikalų ministerijos nuostatų 6.1.8. punktas).

Lietuvai prioritetinės institucijos

Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių įsidarbinimo tarptautinėse ir ES institucijose ar užsienio valstybių institucijose veiksmų planu, yra numatytos geriausiai Lietuvos teisės aktuose nustatytus vidaus ir užsienio politikos prioritetus, tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus atitinkančios institucijos.

• Europos išorės veiksmų tarnyba
• Europos Komisija
• Jungtinės Tautos
• NATO
• Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacija
• Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtrios organizacija/Tarptautinė energetikos agentūra
• Tarptautinė atominės energetikos agentūra
• Baltijos jūros valstybių taryba
• Pasaulio prekybos organizacija
• Pasaulio sveikatos organizacija
• UNESCO   

Norintiems kandidatuoti į laisvą darbo ar praktikos vietą kitose tarptautinėse organizacijose patartina patikrinti konkrečiai dominančios organizacijos interneto puslapį ir susipažinti su karjeros tose organizacijose galimybėmis. 

Valstybės tarnautojo/diplomato teisinė padėtis – teisinė bazė

Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams įsidarbinusiems, įskaitant delegavimo būdu, tarptautinėse ir ES institucijose ar užsienio valstybių institucijose grįžti ir tęsti karjerą Lietuvos valstybės tarnyboje. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 16.2. straipsniu, asmuo, savo noru atsistatydinęs iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl darbo tarptautinėse ir ES institucijose ar užsienio valstybių institucijose gali atkurti valstybės tarnautojo statusą ir Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Be to, įstatymas numato (161.3.) valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ES, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose.

Remiantis Diplomatinės tarnybos įstatymo 24.3. straipsniu, diplomatas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ir ES institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Pasibaigus perkėlimo laikui, diplomatas grąžinamas dirbti į tas pačias arba kitas ne žemesnės kategorijos pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Tuo tarpu 44 straipsnis nustato, kad diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atkurtas buvusiems diplomatams jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą, tačiau 5 metų terminas netaikomas, kai, esant tarnybinei būtinybei, diplomato statusas atkuriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka buvusiems diplomatams, savo noru nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį ir priimtiems dirbti į tarptautinę instituciją.