*alt_site_homepage_image*
lt

Europos Sąjungos ir Lietuvos prekybos politika

Europos Sąjungos ir Lietuvos prekybos politika

Lietuva, 2004 metais įstojusi į Europos Sąjungą (ES), trečiųjų šalių atžvilgiu taiko bendrąją ES išorinės prekybos politiką, o pastarosios šalys Lietuvos atžvilgiu taiko tokį patį prekybos režimą, kaip ir kitoms ES valstybėms narėms.

ES muitų tarifų ir tarifinių kvotų dydžius nustato Sąjungos įsipareigojimai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), įsipareigojimai pagal preferencinius susitarimus (laisvosios prekybos ir muitų sąjungos), bendroji lengvatų sistema ir autonominės lengvatos, ES vienašališkai taikomos kai kurioms besivystančioms šalims.

Europos Sąjunga aktyviai derasi dėl naujų laisvosios prekybos susitarimų – baigus derybas ir sudarius laisvosios prekybos susitarimus, daugiau nei 2/3 Europos Sąjungos prekybos vyktų laisvosios prekybos režimu(dabar taikomi laisvosios prekybos susitarimai apima daugiau nei 40% ES prekybos su trečiosiomis šalimis).  ES yra pabaigusi derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų su kai kuriomis šalimis ir šie susitarimai įsigalios, kai bus pabaigtos procedūros, reikalingos jų pasirašymui ir taikymui. 

Lengvatiniai muitų tarifai pagal laisvosios prekybos susitarimus arba vienašalės prekybos lengvatos yra taikomos prekėms, kurios atitinka prekės kilmės reikalavimus, nustatytus atitinkamuose susitarimuose.

Informacija apie trečiųjų šalių taikomus muitų tarifus, reikalingus dokumentus bei formalumus iš ES į trečiąsias šalis eksportuojamoms prekėms yra pateikiami Rinkų prieigos duomenų bazėje.

Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (LITAR) elektroninėje duomenų bazėje yra pateikiama informacija apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos importo ir eksporto draudimus prekiaujant su trečiosiomis šalimis.

Jeigu žaliavų ir komponentų pakankamai nepagamina ES pramonė, yra sudarytos galimybės įmonėms apsirūpinti žaliavomis panaudojant muitų suspendavimo procedūras.

Jeigu ES pramonė susiduria su nesąžiningos konkurencijos atvejais, gali būti taikomos prekybos apsaugos priemonės

Siekiant nustatyti ir mažinti tam tikrų užsienio investicijų į ES keliamas grėsmes saugumui ar viešajai tvarkai, nuo 2020 m. spalio 11 d. taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema. Valstybės narės gali atlikti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) iš trečiųjų šalių tikrinimą ir tarpusavyje bei kartu su Europos Komisija bendradarbiauja TUI klausimais, be kita ko, dalydamosios informacija. Šalys gali pareikšti susirūpinimą, jei kyla pavojus saugumui ar viešajai tvarkai kitoje valstybėje narėje arba jei tai susiję su Sąjungos svarbos projektu. Šiuose dažnai užduodamuose klausimuose pateikiama informacija apie tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo sistemą.