Tarptautinės organizacijos

Tarptautinės organizacijos

Lietuvos tikslai ir uždaviniai tarptautinėse organizacijose

• aktyviai dalyvaujant tarptautinių organizacijų veikloje užtikrinti valstybės saugumą nuo bet kokių išorinių grėsmių,
• Remti demokratijos plėtrą Lietuvos geopolitinėje aplinkoje,
• Puoselėti demokratines vertybes ir teisės viršenybę tarptautinių santykių srityje,
• stiprinti daugiašališkumą ir efektyvią tarptautinių organizacijų veiklą

Dalyvaudama tarptautinių organizacijų veikloje, Lietuva

• prisideda prie taikos palaikymo pasaulyje ir regione,
• saugumo ir stabilumo didinimo,
• žmogaus teisių ir demokratijos stiprinimo,
• globalių ir regioninių problemų sprendimo,
• skurdo ir neraštingumo mažinimo,
• darnaus vystymo visame pasaulyje ir regione,
• aplinkos apsaugos skatinimo,
• dialogo tarp civilizacijų plėtros ir kitų globalių problemų sprendimo.

Lietuva dalyvauja beveik 50 tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų veikloje. Lietuva ir jos atstovai ne kartą buvo išrinkti į tarptautinių organizacijų valdančiųjų organų sudėtį bei jiems pirmininkavo.

2023 m. Lietuva tapo Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomosios tarybos nare (Organization for the Prohibition of Chemical Weapons Executive Council) 2024-2026 m. laikotarpiui.

2023 m. Lietuva tapo JT Pasaulio turizmo organizacijos Vykdomosios  tarybos nare (UN Tourism Executive Council) 2023-2027 m. laikotarpiui.

2021 metais Lietuva pirmą kartą buvo išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą (UN Human RightsCouncil) 2022-2024 m. laikotarpiui.

2021 m. Lietuva išrinkta į UNESCO Vykdomąją Tarybą (UNESCO Executive Board) 2021-2025 m. laikotarpiui.

2021 m. Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų narkotinių medžiagų komisijos (UN Commission on Narcotic Drugs, CND) nares 2022-2025 m. laikotarpiui.

2013 m. spalio 17 d. Lietuva buvo išrinkta į JT Saugumo Tarybos nenuolatines nares 2014-2015 m. laikotarpiui.

2024 m. Aleksandr Kuzmenko išrinktas Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF) Generaliniu Sekretoriumi 2025-2027 m. kadencijai.

2024 m. Mantas Adomėnas išrinktas Demokratijų bendrijos generaliniu sekretoriumi 2024-2027 m. kadencijai.

2022 m. Tomas Lamanauskas išrinktas į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojo (International Telecommunication Union, Deputy Secretary-General) pareigas 2023-2026 m. kadencijai.

2020 m. Prof. Dalia Leinartė išrinkta į JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą (UN Committee on the Elimination of Discriminationagainst Women, CEDAW) 2021-2024 m kadencijai.

2023 m. Feliksas Bakanauskas perrinktas į JT Administracinių ir biudžeto klausimų patariamąjį komitetą (UN Advisory Committee onAdministrative and Budgetary Questions (ACABQ)) 2024-2026 m. kadencijai.

2023 m. Mindaugas Gabrėnas išrinktas UNESCO Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos komiteto pirmininku 2023-2024 m. kadencijai.

2023 m. Ambasadorius Darius Staniulis išrinktas JT Žmogaus teisių tarybos pirmininko pavaduotoju 2024 m. kadencijai.

2023 m. Ambasadorius Rytis Paulauskas išrinktas JT Generalinės asamblėjos I-ojo komiteto pirmininku JTGA 78 sesijai.

2022 m. Prof. Rimvydas Laužikas išrinktas į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisiją (Evaluation Body of UNESCO Convention for the Safeguarding of the Intangible Cultural Heritage) 2023-2026 m. kadencijai.

2020 m. Miglė Tuskienė išrinkta Europos tarybos Vystymo banko (CEB) Administracinės Tarybos pirmininke 2020-2023 m. kadencijai.

Lietuva aktyviai veikia ir regioninėse organizacijose. 2001-2002 ir 2024 m. Lietuva pirmininkavo Europos Tarybos Ministrų Komitetui (Presidency of the Council of Europe). 2011 m. Lietuva pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (Organization for Security and Co-operation in Europe). 2009-2010 m. Lietuva pirmininkavo Baltijos jūros valstybių tarybai (The Council of the Baltic Sea States), 2012 m. – Baltijos jūros regioniniams formatams, tokiems kaip Baltijos Ministrų Taryba (Baltic Council of Ministers) ir Šiaurės-Baltijos šalių aštuonetas (Nordic-Baltic Eight, NB8).

Lietuvos interesai ir politika tarptautinėse organizacijose (TO)

Lietuva aktyviai dalyvauja JT ir jos specializuotų agentūrų veikloje, prisidėdama prie tarptautinės taikos ir saugumo išsaugojimo, grindžiamo tarptautine teise ir bendradarbiavimu. Vis labiau susiduriama su globalinėmis problemomis, kurių sprendimas reikalauja suderintų daugelio valstybių pastangų: tai – terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, masinio naikinimo ginklų platinimas, klimato kaita, socialinė ir ekonominė diferenciacija, energetinis ir branduolinis saugumas. Lietuva aktyviai prisideda įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslus (angl. Sustainable development goals) ir  Darbotvarkę 2030 (Agenda 2030).

Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ypač daug dėmesio skiriama Europos Sąjungos efektyvaus daugiašališkumo politikai ir ES veiklai tarptautinėse organizacijose.

Lietuvai dalyvavimas tarptautinėse organizacijose turi svarbią vertybinę žmogaus teisių dimensiją. Tai yra – normų ir institucijų kūrimas, žmogaus teisių apsaugos įtvirtinimas bei trūkumų šalinimas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga yra vienas iš pagrindinių ES prioritetų tarptautinėse organizacijose bei santykiuose su trečiosiomis šalimis. Dalyvaudama tarptautinėse organizacijose Lietuva prisideda tiek prie žmogaus teisių standartų nustatymo ir jų įgyvendinimo. Ypač daug dėmesio skiriama vaikų, moterų teisių apsaugai, kovai su prekyba žmonėmis, spaudos, žodžio, interneto laisvei, žurnalistų saugumui.

Dalyvaudama tarptautinių organizacijų veikloje Lietuva įgyvendina ir tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo politiką. Lietuvos privalumai atsiskleidžia sukauptoje valstybės kūrimo bei reformų patirtyje, sėkmingoje integracijoje į ES ir NATO ir Rytų Europos regiono šalių specifinių problemų išmanyme.

Daugelis tarptautinių organizacijų padeda spręsti ir šalies vidaus problemas, nes tai – globalaus pobūdžio problemos (korupcija, prekyba žmonėmis, organizuotas nusikalstamumas, narkomanija ir kt.). Pasiteisino šalies viduje esančių ar iškylančių klausimų sprendimas panaudojant tarptautinių organizacijų ekspertizę, pranešimus, programas ir standartus. Lietuva tikslingai jungiasi prie tarptautinio bendradarbiavimo konvencijų ir yra prižiūrima, kaip vykdomi prisiimti įsipareigojimai. Tarptautinių organizacijų rekomendacijos yra panaudojamos Lietuvos Respublikos įstatymų bazei ir jų įgyvendinimo praktikai tobulinti.