Susitarimas dėl ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) civilinių pajėgumų

Susitarimas dėl ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) civilinių pajėgumų

Kas tai?

Beprecedentė pastarųjų metų dinamika karinėje BSGP srityje (karinis mobilumas, PESCO iniciatyva, ES-NATO bendradarbiavimas, kt.) parodė, kad ir civilinei  BSGP būtinas kiekybinis ir kokybinis šuolis – nauji strateginiai tikslai, daugiau ir geriau apmokytų ekspertų, sklandesnis BSGP misijų planavimas ir techninis aprūpinimas.

Todėl 2018 m. pabaigoje pasiektas ES valstybių narių ir ES institucijų susitarimas (angl. Civilian CSDP Compact) dėl civilinės BSGP stiprinimo strateginių gairių, įsipareigojimų vystyti civilinius pajėgumus bei konkrečių veiksmų, siekiant šių įsipareigojimų įgyvendinimo iki 2023 m. vasaros.

Strateginės susitarimo gairės

• Veiksmingesni civiliniai BSGP pajėgumai turi padėti įgyvendinti 2016 m. Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje numatytus prioritetus.
• Pagrindinis dėmesys bus sutelktas į Feira prioritetus (policijos, teisės viršenybės, civilinės administracijos stiprinimas) bei gebėjimą reaguoti į naujus saugumo iššūkius (nelegalią migraciją, hibridines grėsmes, kibernetinį saugumą, terorizmą, sienų valdymą, kt.).
• Stipresnė sąveika su kitais ES instrumentais, sąsajos su teisingumo ir vidaus reikalų sritimi.

Susitarimo įgyvendinimas

Trys ramsčiai – Veiksmų planas, Nacionaliniai įgyvendinimo planai, kasmetinis peržiūros ciklas.

• Veiksmų planas: tai susitarimo įgyvendinimas ES institucijų lygiu; atsakingos Europos išorės veiksmų tarnyba ir Europos Komisija; Veiksmų planas parengtas 2019 m. gegužės pradžioje, jame pateikiamos 74 konkrečios priemonės, kurių ES institucijos imsis įgyvendindamos prisiimtus įsipareigojimus.
• Nacionaliniai įgyvendinimo planai: tai susitarimo įgyvendinimas ES valstybių narių lygiu. Tai nacionalinių administracijų plėtojimo procesas, apimantis biudžeto planavimą, administracijos stiprinimą, karjeros planavimą, viešą komunikaciją, ekspertų mokymą ir parengimą. Planuojama, kad ES valstybės narės savo Nacionalinius įgyvendinimo planus turės 2019 m. antroje pusėje.

Lietuvos Nacionaliniame įgyvendinimo plane daugiausia dėmesio skiriama ekspertų mokymams, deleguotų ekspertų skaičiaus didinimui ir dalyvavimo misijose geografijos plėtrai.

• Kasmetinis peržiūros ciklas: prasideda 2019 m. lapkričio mėn. vyksiančia kasmetine konferencija, kurioje apžvelgiama ES institucijų ir ES valstybių narių pažanga įgyvendinant savo planus ir identifikuojami tolimesni prioritetai siekiant susitarimo įsipareigojimų įgyvendinimo iki 2023 m. vasaros.

Nauda Lietuvai

• Lietuvai naudinga, kad ES stiprintų „minkštąją“ galią ir atsaką į išorės konfliktus ir krizes.
• Dalyvaudama šio susitarimo įgyvendinime Lietuva solidariai prisidės prie ES veiksmų didinant saugumą regione ir kaimynystėje.
• Lietuvai naudingas ES gebėjimas adekvačiai ir greitai reaguoti į naujus saugumo iššūkius (nelegali migracija, hibridinės grėsmės, terorizmas, kibernetinis saugumas, sienų valdymas, kt.)
• Susitarimas sustiprins civilines BSGP misijas, padedančias plėsti saugumo zoną tiek ES kaimynystėje, tiek ir Afrikoje, padės partnerėms šalims, tokioms kaip Ukraina, Sakartvelas, Moldova.
• Galimos finansinės paskatos Lietuvos ekspertų apmokymui ir ruošimui per ES Bendros užsienio ir saugumo politikos biudžetą.
• Lietuvos ekspertai jau dabar deleguojami į civilines BSGP misijas, naujasis susitarimas paskatins didinti deleguotų ekspertų skaičių ir dalyvavimo misijose geografiją.
• Susitarimas paskatins suinteresuotas Lietuvos nacionalines institucijas glaudžiau bendradarbiauti įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus.

Naudingos nuorodos

Susitarimo tekstas

Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija

ES vykdomos operacijos ir misijos

Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse karinėse operacijose ir misijose