Baltijos šalių ir Beniliukso valstybių vyriausybių bendradarbiavimas
Bendru Beniliukso vardu vadinamos trys Vakarų Europos valstybės – Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas.
Baltijos šalių bendradarbiavimas su Beniliukso valstybėmis, formaliai prasidėjęs 2007 m., Lietuvai yra svarbus dėl galimybės perimti šių valstybių integracinę patirtį bei geriausios praktikos pavyzdžius ir dėl suteikiamos progos reguliariai su „ES branduolį“ sudarančiomis šalimis apsvarstyti aktualiausius ES bei tarptautinės dienotvarkės klausimus. Pastaraisiais metais Baltijos šalių diskusijose su Beniliukso valstybėmis išskirtinis dėmesys buvo skirtas regiono geopolitiniams iššūkiams, saugumui rytų kaimynystėje aptarti, tarpusavio pozicijų koordinavimui aktualiausiomis ES dienotvarkės temomis: migracija, teisės viršenybė, kaimynystės politika.
Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas yra įkūrusios politinę ir ekonominę Beniliukso Sąjungą. 1960 m. šios šalys įkūrė Beniliukso Ekonominę Sąjungą, kurios svarbiausi tikslai – laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas; ekonominės, finansinės ir socialinės politikų koordinavimas tarp šalių bei bendra prekybos politika su trečiosiomis šalimis. Beniliukso šalys toliau gilina integraciją. 2008 m. birželio mėnesį pasirašyta nauja sutartis dėl Beniliukso Sąjungos, kurioje įtvirtinti pagrindiniai šios sąjungos tikslai - išlaikyti ir plėsti trijų šalių bendradarbiavimą platesniame Europiniame kontekste. Išskiriamos trys svarbiausios bendradarbiavimo sritys– vidaus rinka ir ekonominė sąjunga, tvarus vystymasis, teisingumas ir vidaus reikalai (daugiau informacijos apie Beniliukso Sąjungą rasite čia).
2006 m. Belgijos iniciatyva pradėtas intensyvesnis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) ir Beniliukso valstybių. Bendradarbiavimo formatą didele dalimi lėmė panašus dalyvaujančių valstybių dydis ir iš dalies sutampantys interesai Europos Sąjungoje, ypač Europos Sąjungos instituciniais ir išorinių santykių klausimais. Šalys nutarė, kad trijų Beniliukso valstybių ir trijų Baltijos šalių formatu vyks kasmetiniai užsienio reikalų ministrų susitikimai, o esant reikalui – ir ministrų pirmininkų susitikimai. Paprastai kasmet rengiami Baltijos ir Beniliukso Užsienio reikalų ministerijų Politikos direktorių konsultacijos. Taip pat organizuojami žemesnio rango URM pareigūnų susitikimai, kurių metu tariamasi aktualiausiais Europos Sąjungos vidaus darbotvarkės ir išorės politikos klausimais. Baltijos ir Beniliukso šalių atstovai taip pat susitinka įvairiais lygiais ir keičiamasi nuomonėmis svarbiais klausimais su kolegomis iš Skandinavijos šalių tokiu būdu išplečiant sėkmingą Šiaurės-Baltijos šalių bendradrabiavimą.
Vadinamasis „3+3“ Baltijos šalių ir Beniliukso valstybių įsitvirtino, kaip abejoms pusėms naudingas ir įdomus bendradarbiavimo formatas. Surengta virš dvidešimties įvairaus lygio susitikimų, iš jų dvylika užsienio reikalų ministrų lygio susitikimų. Susitikimai rengiami paeiliui Baltijos arba Beniliukso valstybėje.
- 2007 m. kovo 8 d. Belgijoje įvyko pirmasis Beniliukso ir Baltijos šalių premjerų susitikimas;
- 2007 m. spalio 2–3 d. Latvijoje įvyko pirmasis Beniliukso ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas;
- 2016 m. lapkričio 14 d. Beniliukso ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai susitiko Briuselyje;
- 2019 m. birželio 16 d. Beniliukso ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas surengtas Liuksemburge;
- 2021 m. gegužės 10 d. Beniliukso ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas įvyko Briuselyje.
2019 m. lapkričio 8 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo švietimo ministerijų vadovai Briuselyje pasirašė ketinimų deklaraciją dėl aukštojo mokslo laipsnių automatinio abipusio pripažinimo. Toks susitarimas - puikus Beniliukso ir Baltijos valstybių konkretaus bendradarbiavimo pavyzdys.
Baltijos šalių bendradarbiavimas su Beniliuksu taip pat vyksta tarpparlamentiniu lygmeniu tarp Baltijos Asamblėjos ir Beniliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos. Glaudūs ryšiai buvo užmegzti 1994 m. pasirašius bendrą deklaraciją dėl parlamentinio bendradarbiavimo.