Naujienos

Gegužės 25 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys atidarė Ekonominės diplomatijos konferenciją – kasmetinį renginį, skirtą ekonomines funkcijas vykdančių Lietuvos diplomatų ir specialiųjų atašė kompetencijų stiprinimui.

„Lietuvos ekonominė diplomatija šiandien įgauna dar didesnę reikšmę. Mūsų tikslas – ne tik skatinti eksportą ar pritraukti investicijas. Ekonominė diplomatija – tai įrankis, padedantis stiprinti valstybės atsparumą, telkti strateginius partnerius ir užtikrinti tinkamą Lietuvos vietą globalioje ateities ekonomikoje“, – sakė ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas išskyrė tris prioritetines kryptis, kuriomis bus sutelktos mūsų šalies  ekonominės diplomatijos pastangos – tai pramonės konkurencingumo stiprinimas, ekonominio saugumo ir atsparumo didinimas bei aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos plėtra.

Kalbėdamas apie pramonės konkurencingumą, ministras pabrėžė stiprios ir atsparios Europos pramonės svarbą.

„Jei norime konkurencingos, globaliose rinkose konkuruoti gebančios pramonės, turime kurti tvirtą technologinę pramoninę bazę, plėtoti regionines ekosistemas ir skatinti inovacijas. Lietuva aktyviai dirba su Europos Komisija, kad būtų užtikrintos vienodos konkurencinės sąlygos ir sumažintas nesąžiningų prekybos praktikų poveikis. Mūsų verslas turi maksimaliai išnaudoti ES laisvosios prekybos susitarimus“, – teigė K. Budrys.

Ministras taip pat akcentavo poreikį stiprinti Lietuvos, kaip saugios ir inovatyvios NATO bei ES narės, įvaizdį, ypač artėjant pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m.

K. Budrys taip pat atkreipė dėmesį ir į ekonominio saugumo temą. Jo teigimu, reikia stiprinti koordinavimą Europos Sąjungoje ir aiškiau susieti ekonominį saugumą su platesne saugumo politika. Nacionaliniu lygmeniu Lietuva inicijuoja Vyriausybinės komisijos steigimą, o pirmininkaudama ES Tarybai sieks įkurti darbo grupę ekonominio saugumo klausimams. Pasak jo, taip pat svarbu stiprinti ES gynybos pramonę, apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir užtikrinti energetinį savarankiškumą, tarp jų – žaliosios energijos plėtrą ir strateginių sektorių apsaugą.

Kalbėdamas apie aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, ministras pabrėžė, kad Lietuva kryptingai stiprina dirbtinio intelekto, gynybos technologijų, gyvybės mokslų, energetikos ir pažangios gamybos sektorius. Jis informavo, kad atnaujintas prioritetinių rinkų sąrašas, stiprinamas transatlantinis dialogas, o JAV išlieka strateginiu partneriu. Šiemet taip pat ketinama atidaryti ambasadą Brazilijoje, kuri padės sustiprinti Lietuvos matomumą Lotynų Amerikoje. K. Budrys taip pat išryškino Baltijos jūros regiono svarbą, kuris tampa viena iš pagrindinių ES technologinių   pramonės ekosistemų, bei priminė Lietuvos aktyvumą tarptautinėse organizacijose.

„2025 m. tapome EBPO Ministrų Tarybos vicepirmininkais – tai mūsų nuoseklaus darbo įvertinimas. Taip pat stipriname mokslo diplomatiją siekdami pilnateisės narystės CERN ir rengiame skaitmeninės diplomatijos gaires“, – teigė K. Budrys.

Pasak jo, šios kryptys atveria naujų galimybių Lietuvos verslui ir mokslui.