Naujienos

Gegužės 19 d. vizito Armėnijoje metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Jerevano valstybinio universiteto studentais ir skaitė paskaitą apie Lietuvos ir jos ES integracijos sėkmės istoriją.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Baltijos valstybių įstojimas į ES iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė jų ateitį. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė spartų ekonomikos augimą, stabilumą ir saugumą, atsikratydama priklausomybių nuo Rusijos, įgyvendindama sėkmingą valstybės raidą nulėmusias reformas ir tapdama Europos integracijos bei transformacijos sėkmės istorija.

„1990 m. atkūrus nepriklausomybę, nebuvo abejonių, kad turime kuo greičiau integruotis į ES ir NATO. Siekdama šių tikslų jauna Lietuvos valstybė susidūrė su daugybe iššūkių, bet sugebėjo įgyvendinti Kopenhagos kriterijus ir įtikinti ES valstybes, kad esame pasirengę integracijai ir pateikė oficialią paraišką narystei ES. Tai buvo ilgo reformų proceso pradžia – keitėme teisę, derinome ją su ES standartais. Nors buvo nusivylimų, integracijos kelio neatsisakėme”, – sakė K. Budrys.

Ministro teigimu, per šiek tiek daugiau nei du dešimtmečius Lietuva pasiekė spartų ekonomikos augimą – BVP išaugo daugiau nei 4 kartus, o tiesioginės užsienio investicijos – beveik 10 kartų.

Šiandien net 92 % lietuvių pripažįsta ES narystės naudą.

„Mūsų narystė ES turėjo lemiamą poveikį ekonomikos augimui. Įstojimas į ES suteikė prieigą prie 450 milijonų vartotojų rinkos, atvėrė naujų galimybių verslui, padidino eksportą ir pritraukė užsienio investicijų“, – pabrėžė K. Budrys.

ES plėtra, K. Budrio teigimu, yra geopolitinė būtinybė ES ir pagrindinis jos įrankis siekiant užtikrinti taiką bei saugumą Europos žemyne ir atsverti autoritarinių režimų keliamas grėsmes.

„Lietuva yra tvirtai įsitikinusi, kad ES yra stabilizuojanti jėga. Remsime šalis, siekiančias Europos integracijos, jų kelyje į visateisę narystę ES. Sėkminga plėtra reiškia gilesnę, platesnę ir veiksmingesnę ES“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Ministras taip pat pabrėžė, kad transformacija priklauso nuo šalių pasirinkimo gyventi pagal sutartas normas ir principus, iš kurių svarbiausi yra demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus teisės. ES plėtros sėkmė didele dalimi priklauso nuo to, ar stojančios šalys jaučia įsipareigojimą Europos vertybėms bei solidarumui ir ES bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams.