Naujienos

Gegužės 28 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Limasolyje, Kipre, dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime (Gymniche). Rusijai ir toliau atsisakant besąlyginių paliaubų ir vengiant derybų dėl agresijos karo prieš Ukrainą nutraukimui, 27 ES valstybių narių diplomatijos vadovai aptarė spaudimo Rusijai didinimo priemones ir ES interesus.

„Europa privalo užsitikrinti vietą prie stalo būsimose derybose dėl taikos, tačiau ta kėdė neturi tapti tikslu savaime. Mums jos reikia, kad galėtume palaikyti Ukrainą ir stiprintume Ukrainos derybines pozicijas bei kad apgintume Europos saugumo interesus. Europos atstovavimas būsimose derybose jokiu būdu neturi vesti į dvišalio dialogo su Rusija atnaujinimą“, – pabrėžė K. Budrys.

Pasak ministro, paskutiniu metu stebimas informacinis chaosas apie tai, kad Europa turėtų atnaujinti kontaktus su Rusija, ir kas turėtų atstovauti Europai tuose kontaktuose. Tai, K. Budrio teigimu, atitraukia dėmesį nuo pagrindinio klausimo – paramos Ukrainai.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, visų pirma turime aiškiai sutarti, apie ką bus kalbama, su kuo kalbėsimės ir kaip užtikrinsime, kad šie pokalbiai nenuves į agresorės Rusijos legitimizavimą ir tarptautinės taisyklėmis paremtos tvarkos ardymą.

Ministras padėkojo ES už solidarumą su Baltijos šalimis Rusijos dezinformacijos kampanijos kontekste bei pabrėžė, jog Rusijos bei jos bendrininkės Baltarusijos dezinformacijos kampanija yra tik dar vienas įrodymas, kodėl grįžimas prie dvišalių kontaktų nėra įmanomas.

„Rusija išlieka ilgalaike grėsme. Pastarieji Baltijos valstybių oro erdvės pažeidimai dronais tik dar kartą parodo, jog būtina stiprinti mūsų oro erdvės gynybą. Mums reikia „Eastern Flank Watch“, pajėgumų mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai, privalome numatyti ilgalaikius ES instrumentus atsparumui ir kovai su hibridinėmis grėsmėmis stiprinti“, – sakė K. Budrys.

Rengiamos naujos Europos saugumo strategijos kontekste ministrai taip pat aptarė, kaip geriausia apsaugoti ES interesus besikeičiančiame geopolitiniame kontekste ir priemones didinti ES galiai bei globaliai įtakai.

„Europos saugumas neturės pamatų, jei neužtikrinsime Ukrainos pergalės prieš Rusijos agresiją. Rusija išliks didžiausia ir ilgalaike karine grėsme euroatlantiniam saugumui. Rengdami naują Europos saugumo strategiją turime fokusuotis į esminius veiksmus: tolesnė parama Ukrainai, gynybos stiprinimas derinant su NATO gynybos planais, ekonominio atsparumo ir konkurencingumo stiprinimas, priklausomybių nuo Kinijos mažinimas, spaudimo stiprinimas priešiškai nusiteikusioms šalims ir stipraus transatlantinio ryšio išlaikymas“, – sakė K. Budrys.

Neformaliame susitikime taip pat aptartas krizės Artimuosiuose Rytuose poveikis bei kiti globalūs iššūkiai su Indijos ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrais. K. Budrys pabrėžė didėjančias sąsajas tarp Europos ir Artimųjų Rytų bei platesnio regiono saugumo situacijų. Ministras paragino Indiją bei Saudo Arabiją reikšti didesnį solidarumą su Ukraina bei didinti spaudimą Iranui, pažaboti Rusijos ir Irano karinį bendradarbiavimą bei remti tarptautinę taisyklėmis paremtą tvarką.