Naujienos

Spalio 20 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys atidarė Lietuvos mokslo forumą „Kai mokslas tiesia tiltus“, kuris yra tarptautinės mokslo savaitės „(re)SEARCH 2026“ renginių ciklo dalis. Šių metų forumas, subūręs Lietuvos bei užsienio mokslo, politikos ir diplomatijos bendruomenių atstovus, skirtas mokslo diplomatijai.

Sakydamas forumo atidarymo kalbą, ministras pabrėžė, jog per pastaruosius metus Lietuva padarė reikšmingą pažangą stiprindama mokslo diplomatijos sistemą, o šiandien ji tampa vis svarbesniu įrankiu plėtojant tarptautines partnerystes, stiprinant valstybės konkurencingumą ir didinant Lietuvos matomumą pasaulyje.

„Prieš metus kalbėjome apie būtinybę turėti aiškią strateginę kryptį, stipresnį institucijų susitelkimą ir veiksmingus bendradarbiavimo mechanizmus. Šiandien jau galime kalbėti apie konkrečius rezultatus – parengtos strateginės mokslo diplomatijos gairės, veikia Tarpinstitucinė mokslo diplomatijos taryba, Lietuva tampa pavyzdžiu kitoms regiono valstybėms“, – sakė K. Budrys.

Pasak jo, per metus sukurta ne formali biurokratinė struktūra, o gyvas bendradarbiavimo modelis, į kurį įtrauktos valstybės institucijos, akademinė bendruomenė ir verslas. Ši sistema ne tik identifikuoja prioritetus, bet ir padeda juos veiksmingai įgyvendinti.

Ministras vienu iš apčiuopiamų pasiekimų įvardijo pasirašytą ketinimų protokolą su Europos Komisijos Jungtiniu tyrimų centru (JRC), atveriantį naujų bendradarbiavimo galimybių mokslinių tyrimų srityje.

Atidarymo kalboje K. Budrys taip pat akcentavo tarptautinių partnerysčių svarbą. Jau rytoj vyks Lietuvos ir JAV mokslo ir inovacijų forumas, kuriame bus siekiama stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų srityse. Pasak ministro, tai svarbi platesnės Lietuvos ir JAV strateginės partnerystės dalis greta saugumo, gynybos ir energetinio bendradarbiavimo.

„Siekiame ne tik stiprinti institucinius ryšius, bet ir skatinti talentų judėjimą, verslo įsitraukimą bei investicijas į inovacijas. Mokslo diplomatija turi kurti realią vertę valstybei ir jos ekonomikai“, – teigė K. Budrys.

Ministras taip pat paminėjo kitais metais planuojamą surengti Lietuvos ir Vokietijos mokslo forumą, kuriame ypatingas dėmesys bus skiriamas dvišalio bendradarbiavimo plėtrai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. Dar vienas strateginis Lietuvos siekis – tapti visateise Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) nare, kuriam įgyvendinti būtinas glaudus mokslo, verslo ir diplomatijos bendradarbiavimas.

Savo kalboje K. Budrys pabrėžė ir artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atveriamas tarptautinio matomumo galimybes šalies mokslui. Jo teigimu, stipri ir konkurencinga ES neįsivaizduojama be lyderystės mokslo, technologijų ir inovacijų srityse.

„Šiandien geoekonominėje konkurencijoje laimi tie, kurie geba kurti ir taikyti pažangiausias technologijas. Europa turi stiprinti savo inovacinį potencialą, ir Lietuva yra pasiryžusi prie to aktyviai prisidėti“, – sakė ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas padėkojo mokslo bendruomenei, tyrėjams, inovatoriams ir kitiems, prisidedantiems prie Lietuvos mokslo tarptautiškumo stiprinimo.

„Mokslo diplomatija pirmiausia yra apie žmones – tuos, kurie kuria idėjas, ieško sprendimų ir mezga ryšius. Lietuvos sėkmė priklausys nuo mūsų gebėjimo mąstyti ambicingai, bendradarbiauti ir paversti žinias valstybės stiprybe“, – sakė K. Budrys.

Lietuvos mokslo forumą organizuoja Lietuvos mokslo taryba kartu su Lietuvos užsienio reikalų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis. Forume dalyvauja Europos Komisijos, CERN, Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL), JAV ir Vokietijos institucijų atstovai.