Naujienos

Spalio 19 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Vokietijos Bundestago valdančiosios koalicijos frakcijų pirmininkais: Vokietijos krikščionių demokratų (CDU/CSU) frakcijos pirmininku Thorstenu Frei ir Socialdemokratų partijos (SPD) frakcijos pirmininku dr. Matthiasu Mierschu.

Susitikime aptarti Lietuvos ir Vokietijos strateginės partnerystės, regiono ir Europos saugumo bei paramos Ukrainai klausimai. Viena pagrindinių temų, kuriai skirtas ypatingas dėmesys, buvo 45-osios Vokietijos šarvuotosios brigados dislokavimas Lietuvoje.

„Lietuvą ir Vokietiją sieja ne tik glaudūs ryšiai NATO ir Europos Sąjungoje. Mus vienija bendras supratimas, kad Europos saugumas prasideda nuo atsakomybės už jo stiprinimą. Vokietijos sprendimas nuolat dislokuoti brigadą Lietuvoje yra istorinis žingsnis ir vienas ryškiausių NATO sąjungininkų solidarumo bei kolektyvinės gynybos pavyzdžių Europoje“, – sakė K. Budrys.

Lietuvos diplomatijos vadovas padėkojo Vokietijai už reikšmingą indėlį į Baltijos regiono saugumą, lyderystę stiprinant NATO rytinį flangą, dalyvavimą NATO priešakinėse pajėgose bei iniciatyvoje „Baltic Sentry“.

K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva išlieka tvirtai įsipareigojusi užtikrinti geriausias sąlygas Vokietijos brigados dislokavimui. Pasak ministro, infrastruktūros projektai vykdomi pagal planą, o visi reikalingi sprendimai priimami siekiant užtikrinti visavertį brigados įsikūrimą Lietuvoje iki 2027 m. pabaigos.

Ministras taip pat informavo Bundestago narius apie vakar Vilniuje užkardytą sabotažo aktą, kurio taikinys buvo su „Starlink“ infrastruktūra susijusi įmonė. Pasak K. Budrio, šis incidentas, kaip ir incidentas Leipcige, nėra pavieniai atvejai, o dalis plataus Rusijos vykdomų operacijų prieš Europos valstybes modelio.

„Matome koordinuotas pastangas taikytis į kritinę, su parama Ukrainai susijusią infrastruktūrą, logistikos grandines bei kitus svarbius objektus. Tai nėra pavieniai nusikaltimai. Tai platesnės Rusijos hibridinės kampanijos prieš Europą dalis, kuria siekiama įbauginti sąjungininkus, mažinti paramą Ukrainai ir testuoti mūsų atsparumą. Atsakas į tokius veiksmus tik vienas – dar glaudesnis sąjungininkų bendradarbiavimas, didesnis budrumas ir dar stipresnė parama Ukrainai“, – sakė K. Budrys.

Europos saugumo, gynybos ir atsparumo stiprinimas, pasak ministro, bus vieni svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų 2027 m. Šie tikslai glaudžiai susiję su tęstine parama Ukrainai, ES plėtra, konkurencingumo didinimu, vidaus saugumu, migracija bei socialiniu atsparumu, kuriems pirmininkavimo metu Lietuva skirs ypatingą dėmesį.

Susitikime taip pat aptartos galimybės stiprinti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos pramonės, investicijų, inovacijų ir pažangiųjų technologijų srityse, kalbėta apie artimiausius dvišalius projektus. Lietuva taps 2026 m Berlyno saugumo konferencijos partnere, o 2027–2028 m. vyksiantys Lietuvos sezonas Vokietijoje ir Vokietijos sezonas Lietuvoje atvers naujų galimybių stiprinti visuomeninius, kultūrinius, akademinius ir ekonominius ryšius.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva skiria ypatingą dėmesį vokiečių kalbos mokymosi skatinimui ir sudaro vis geresnes sąlygas Vokietijos karių bei jų šeimų integracijai Lietuvoje, įskaitant Vokietijos mokyklos Vilniuje plėtrą.

Šiuo metu Lietuvoje tarnauja apie 2 tūkst. Vokietijos karių. Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados dislokavimas Lietuvoje yra didžiausias Vokietijos kariuomenės dislokavimo užsienyje projektas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir vienas svarbiausių NATO atgrasymo bei gynybos stiprinimo projektų regione.