Naujienos

Balandžio 29 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Taline susitiko su Estijos užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna. Ministrai aptarė dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, saugumo, infrastruktūros ir Europos Sąjungos (ES) politikos srityse siekiant didinti regiono atsparumą ir konkurencingumą bei užtikrinti vieningą atsaką į dabartinius geopolitinius iššūkius.

Susitikime ministras akcentavo, kad Lietuva teigiamai vertina augantį Estijos verslo susidomėjimą Lietuvos inovacijų ekosistema. Pasak ministro, nuo 2020 m. Estijos rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai į Lietuvos startuolius investavo 76 kartus, kas liudija stiprėjantį pasitikėjimą Lietuvos verslo aplinka.

„Džiaugiamės, kad Estijos investuotojai mato Lietuvą kaip patrauklią, inovacijoms palankią valstybę. Tikime, kad šis bendradarbiavimas dar labiau plėsis“, – teigė ministras.

K. Budrys akcentavo, kad Lietuva yra tvirtai įsipareigojusi stiprinti ekonominio saugumo politikos formavimą ir įgyvendinimą ES. Ministro teigimu, Lietuva aktyviai remia ES Tarybos darbo grupės ekonominio saugumo klausimais steigimą, kurį planuojama inicijuoti Lietuvos pirmininkavimo metu.

„Ekonominis saugumas tampa kertiniu ES atsparumo elementu. Vertiname Estijos sprendimą paremti darbo grupės steigimą ir tikimės toliau glaudžiai veikti buriant bendraminčius“, – teigė ministras.

K. Budrys su M. Tsahkna aptarė galimybes paspartinti strateginių projektų, tokių kaip „Rail Baltica“ ir „Harmony Link“, įgyvendinimą. Ministrai taip pat aptarė Baltijos šalių siekį galutinai nutraukti bet kokią likutinę geležinkelių priklausomybę nuo Rusijos ir visapusiškai integruotis į Europos geležinkelių sistemą.

„Turime veikti koordinuotai – tiek mobilizuodami ES finansinius instrumentus, tiek kurdami suderintą perėjimo prie ES standartus atitinkančio geležinkelių veiklos modelio sistemą“, – teigė ministras.

Susitikime Lietuvos ir Estijos taip pat ministrai aptarė paramą Ukrainai ir spaudimo priemones agresorei Rusijai.

„Turime veikti išvien siekdami taikos Europoje – remdami Ukrainą ir toliau spausdami Rusiją. Svarbu apriboti Rusijos pajamas iš prekybos nafta – šiuo metu tai yra vienintelė priemonė turinti realų poveikį. Taip pat turime svarstyti papildomas priemones, nukreiptas į platesnę Rusijos energetikos tiekimo grandinę, įskaitant finansų įstaigų dalyvavimo su energija susijusiuose sandoriuose veiklos ribojimą“, – sakė K. Budrys.

Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad būtina pasinaudoti dabartiniu geopolitiniu momentu ir pradėti formalų Ukrainos stojimo į ES derybų procesą, atveriant visus šešis derybų klasterius.

Estijos URM nuotr.