Naujienos

Gegužės 12 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Lietuvoje besilankančiu Ukrainos Prezidento administracijos vadovu Kyrylo Budanovu.

Susitikimo metu aptarta tolesnė parama Ukrainai, Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą procesas ir spaudimas agresorei Rusijai bei jos bendrininkams.

K. Budrys pabrėžė, kad Ukrainos saugumas yra visos Europos saugumo klausimas, todėl Lietuva sieks, kad parama Ukrainai išliktų vienu svarbiausių Europos prioritetų. Pasak ministro, būtina toliau užtikrinti neatidėliotiną karinę ir finansinę paramą Ukrainai, stiprinti jos pozicijas siekiant teisingos taikos bei nuosekliai remti Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą ir Europos saugumo architektūrą. Ministras akcentavo, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje – būtina sąlyga Europos saugumui ir stabilumui.

„Lietuva pasisako už tai, kad ES nedelsiant atvertų visus šešis derybinių skyrių su Ukraina ir Moldova blokus ir nustatytų aiškią Ukrainos narystės ES datą – ne vėliau 2030 m. Ir toliau laikomės nuoseklios pozicijos, jog derybos dėl Ukrainos narystės ES turi būti pradėtos ir vykti vienu metu su Moldova“, – kalbėjo ministras.

Susitikimo metu aptartas Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje, taip pat ir vystant bendrą ginkluotės gamybą.

K. Budrys taip pat griežtai pasmerkė Rusijos grasinimus Kyjivui ir šiąnakt surengtą dar vieną masinę ataką prieš Ukrainos sostinę ir kitus miestus, pabrėždamas, kad Rusijos veiksmai aiškiai rodo, jog Rusija nesiekia taikos.

„Paliaubos negali tapti teatrine pauze Kremliaus propagandai ar demonstraciniams paradams. Jos turi būti skirtos civilių apsaugai, atitikti Ukrainos saugumo poreikius ir tapti realiu žingsniu teisingos bei ilgalaikės taikos link“, – sakė ministras.

Ministras pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai kviečia Rusijos atstovą į Užsienio reikalų ministeriją, reikšdama griežtą protestą dėl Rusijos veiksmų ir primindama pareigą laikytis tarptautinės teisės normų, tą darsyk padarys šiandien.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė būtinybę didinti spaudimą Rusijai – nedelsiant pradėti darbą dėl 21-ojo ES sankcijų paketo, stiprinti ribojamąsias priemones energetikos ir trąšų sektoriams bei užtikrinti visapusišką agresorės atsakomybę.

Susitikime akcentuota, kad Ukrainos teritorinis vientisumas turi išlikti vienu pagrindinių teisingos ir ilgalaikės taikos principų. Lietuva niekada nepripažins Ukrainos teritorijų okupacijos ir aneksijos nei de jure, nei de facto – kaip įtvirtinta Seimo 2025 m. gegužės 8 d. rezoliucijoje.