Naujienos

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai vasario mėnesį pirmininkaujanti Lietuva organizavo atvirus debatus apie civilių apsaugą, kuriuose pagrindinis dėmesys skirtas efektyviam civilių apsaugos mandatų vykdymui JT taikos palaikymo operacijose. Diskusija skirta JT Saugumo Tarybos įsitraukimo ginant civilius gyventojus ginkluotų konfliktų metu 15 metų sukakčiai.

„Pirminė atsakomybė apsaugoti civilius tenka nacionalinėms vyriausybėms. Taikos palaikymo pajėgos talkina juos priimančiai valstybei, tačiau jos pakeisti negali“, – sakė Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

Ambasadorė atkreipė dėmesį, kad praėjus 15 metų po to, kai JT įsipareigojo saugoti civilius gyventojus, vykdant šį mandatą vis dar yra atotrūkis tarp siekiamybės ir realybės. Civiliai gyventojai kenčia nuo smurto, susijusio su konfliktais, vis dažniau vykdomo sąmoningai ir itin žiauriai.

Ambasadorė pažymėjo, kad dėl kintančio taikos palaikymo misijų pobūdžio reikia nuodugniai ištirti, kaip geriausia vykdyti civilių apsaugos mandatus ir kokie veiksmai yra tinkamiausi konkrečioje situacijoje.

R. Murmokaitė taip pat pabrėžė ryšį tarp civilių apsaugos ir būtinybės užkirsti kelią nebaudžiamumui. „Atsakomybės užtikrinimas yra savaime atbaidanti priemonė ir reikšmingas faktorius, prisidedantis prie sėkmingos civilių gyventojų apsaugos“, – kalbėjo ambasadorė. Ji taip pat pažymėjo, kad sprendžiant teisingumo ir atsakomybės klausimus labai svarbūs yra institucijų kūrimo ir teisės viršenybės stiprinimo procesai. „Taryba privalo ypač pabrėžti, kad už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmogiškumui ir žmogaus teisių pažeidimus bus baudžiama. Karo nusikaltimų kaltininkai, taip pat atsakingi už humanitarinių ir medicinos darbuotojų, žurnalistų ir taikdarių užpuolimus ir nužudymus turi žinoti, kad neišvengs atsakomybės“, – sakė R. Murmokaitė.

Šiuo metu 9 iš 15 JT taikos palaikymo operacijų, arba 95% visų taikos palaikymo pajėgų, turi mandatą „saugoti civilius esant neišvengiamai fizinio smurto grėsmei“, taip pat taikyti kitas saugumo priemones.

Debatų metu savo pozicijas dėl civilių apsaugos mandato JT taikos palaikymo misijose išsakė daugiau nei 60 JT šalių narių. Dalyviai taip pat išklausė JT vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais, Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo taikos palaikymo operacijoms, Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo humanitariniams klausimams ir pagalbos koordinavimui bei Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto generalinio direktoriaus pranešimų.