*alt_site_homepage_image*
lt
en fr pl

Naujienos

RSS

K. Budrys TSPMI: kai Rusija kalba apie naują Europos saugumo architektūrą, ji kalba ne apie saugumą, o apie įtakos zonas

Lapkričio 19 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dalyvavo Transeuropinės politikos studijų asociacijos (TEPSA) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto rengiamoje diskusijoje „Europe’s defence moment: from strategic awakening to deliverable capabilities“, skirtoje aptarti Europos saugumo ir gynybos ateitį bei Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus.

Diskusijoje ministras pabrėžė, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sugriovė ilgus metus Europoje vyravusias prielaidas, jog ekonominis bendradarbiavimas ir politinis dialogas gali pakeisti Rusijos agresyvų elgesį. Pasak K. Budrio, šiandien svarbiausias Europos uždavinys yra ne ieškoti naujų susitarimų su Rusija ar svarstyti jos siūlomas „naujos Europos saugumo architektūros“ idėjas, bet stiprinti savo gynybą ir atgrasymą.

„Kai Rusija kalba apie naują Europos saugumo architektūrą, ji kalba ne apie saugumą, o apie įtakos zonas ir dominavimą. Pati Rusija, kuri sistemingai sulaužė savo tarptautinius įsipareigojimus, vykdo agresiją prieš kaimynines valstybes ir bando sugriauti esamą saugumo architektūrą, yra problema“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

K. Budrio teigimu, ilgalaikis Europos saugumas neįmanomas be stipraus transatlantinio ryšio ir NATO, kuri išlieka kolektyvinės gynybos pagrindu. Pasak ministro, Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, sparčiau didinti investicijas į gynybą, šalinti kritinius pajėgumų trūkumus ir stiprinti gynybos pramonę, kartu išsaugodama glaudų bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

Ministras pažymėjo, kad Lietuva šį principą įgyvendina praktiškai, skirdama gynybai 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, stiprindama nacionalinę diviziją, rengdamasi Vokietijos brigados pilnam dislokavimui ir įgyvendindama bendrus rytinio flango gynybos projektus.

K. Budrys taip pat pabrėžė, kad Ukraina, sukaupusi unikalią kovinę patirtį ir tapusi pažangių gynybos technologijų kūrimo bei testavimo centru, šiandien yra Europos saugumo teikėja. Ministras ragino sparčiau integruoti Ukrainos gynybos pramonę į Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę, skatinti bendrus projektus, gamybą ir inovacijų diegimą.

„Ukrainos stiprybė yra geriausia investicija į Europos saugumą. Kuo stipresnė bus Ukraina, tuo stipresnė bus Europa. Ukrainos sėkmė mūšio lauke ir jos integracija į europinius saugumo procesus yra svarbiausia sąlyga siekiant ilgalaikio ir tvaraus saugumo visame mūsų žemyne“, – pažymėjo K. Budrys.

Pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, ministras išskyrė saugumą ir gynybą kaip vieną svarbiausių būsimo pirmininkavimo krypčių.

Pasak K. Budrio, Lietuva sieks spartinti Europos gynybos parengties iki 2030 m. tikslų įgyvendinimą, užtikrinti ilgalaikę ir nuspėjamą paramą Ukrainai, stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą, didinti Europos atsparumą hibridinėms, kibernetinėms ir informacinėms grėsmėms bei skatinti Europos gynybos pramonės augimą.  Ministro teigimu, pagrindinis tikslas yra ne tik didinti išlaidas gynybai, bet ir kuo greičiau sukurti daugiau realių gynybos pajėgumų, veikiant kartu Europos ir transatlantiniu lygmenimis.