Naujienos

Rugsėjo 24 d. Briuselyje vyko Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdis, kuriame Lietuvai atstovavo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas. Susitikimo metu ES valstybių narių atstovai pradėjo pasirengimą spalio 17-18 d. vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai ir aptarė teisinės valstybės padėtį ES bei keturiose dėl narystės ES besiderančiose valstybėse. Susitikimo, kurį vedė šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Vengrija, pradžioje viceministras pabrėžė, kad iš Vengrijos tikimės nešališkumo ir bendrų ES pozicijų bei vertybių laikymosi.

„Kol Europa rinko savo naujus atstovus, o paskui atostogavo, Rusija su sąjungininkų pagalba toliau griovė Ukrainos miestus ir žudė jos piliečius, todėl daug vilčių dedame į spalio EVT susitikimą, kuris ne tik išnaudos momentą priimti svarbius sprendimus dėl ES paramos Ukrainai, bet ir nubrėš veiksmų gaires naujajam ES instituciniam ciklui. Be to, vis dar tikimės, kad iki to laiko vienintelė šalis nustos blokuoti 6,6 mlrd. eurų Europos taikos priemonės lėšų naudojimą finansuoti ES karinę paramą Ukrainai mūšio lauke“, – diskusijoje pabrėžė viceministras.

ES valstybių narių vadovai turi spręsti dėl karinės paramos Ukrainai, tolimesnių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, ilgalaikės paskolos Ukrainai, kuri sustiprintų ir jos karines pajėgas ir Rusijos vadovybės atsakomybės už agresiją. Lietuva taip pat pabrėžia, kad šiuo metu parama Ukrainos energetikos sektoriui taip pat labai svarbi, nes Rusija, artėjant žiemai, specialiai jau sugriovė 80 procentų Ukrainos šiluminės ir hidroenergetikos pajėgumų, todėl šiai sričiai Lietuva skirs vis daugiau dėmesio.

Susitikimo metu Lietuva taip pat pabrėžė, kad Europos Vadovų Taryba privalo ir padrąsinti Ukrainą vykdyti reformas, kurios būtinos siekiant šalies narystės ES, ir suteikti visą reikiamą paramą. Šiuo metu vykdoma teisės aktų peržiūra rengiantis derėtis teismų ir teisingumo srityse. Anot viceministro, Lietuva tikisi, kad Europos Komisija savo darbą atliks laiku, o valstybės narės nedels nuspręsti dėl derybų šiose srityse pradžios.

Posėdžio metu taip pat aptarta būtinybė ES valstybių vadovams įvertinti situaciją Sakartvele, kur spalio 26 d. vyks parlamento rinkimai. „Su pilietine visuomene susidorojanti dabartinė valdžia turi išgirsti, kad ES netoleruos rinkimų pažeidimų ir tolimesnės prievartos prieš protestuojančius žmones, o atsakingiems asmenims grės ES sankcijos“, – pabrėžė S. Šatūnas. Šiuo metu Sakartvelas yra ES narystės siekianti šalis-kandidatė, todėl besitęsiantys teisinės valstybės ir žmogaus teisių pažeidimai gali nubraukti visą pasiektą pažangą.

BRT posėdžio metu taip pat aptarta teisinės valstybės padėtis keturiose jau dėl ES narystės besiderančiose šalyse: Albanijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje. Europos Komisijai šiais metais pirmą kartą į Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą įtraukė ne tik ES valstybes nares, bet ir šias šalis.

„Teisinė valstybė yra mūsų demokratijos ir pamatinių vertybių garantas, todėl teisinės valstybės principų įgyvendinimas yra esminis dalykas ne tik siekiant pažangos derybose, bet nuo to turi priklausyti ES ir valstybių narių parama plėtros šalims“, – teigė viceministras S. Šatūnas, pažymėdamas, kad visos besiderančios valstybės dar turi daug kur tobulėti. Visgi Lietuvai daugiausiai susirūpinimo kelia padėtis Serbijoje dėl ženklių trūkumų pastaruosiuose rinkimuose, esančių trūkumų ar menkos pažangos teisinės valstybės principo taikymo srityse ir apskritai dėl Serbijos mažėjančio užsienio politikos suderinamumo su ES bei ES sankcijų trečiosioms šalims nesilaikymo.