Naujienos

Užsienio reikalų ministerija norėtų priminti konsulinės pagalbos teikimo Lietuvos piliečiams užsienyje taisykles. Tos pagalbos ypač dažnai prireikia švenčių metu padidėjus į užsienį išvykstančių ar atvykstančių žmonių srautui. Dėl konsulinės pagalbos teikimo kyla daug klausimų, kartais pateikiama netiksli informacija ir žiniasklaidoje. 

Užsienio reikalų ministerija dar kartą primena, kad teisės aktai nenumato galimybės siųsti asmens dokumentus paštu Lietuvos ambasadoms užsienyje. Asmens grįžimo pažymėjimas yra asmens tapatybės ir kelionės dokumentas, grįžimui į Lietuvą atstojantis pasą. Konsulinis pareigūnas, išduodamas asmens grįžimo pažymėjimą (kaip ir Migracijos tarnybos darbuotojas Lietuvoje, išduodamas pasą), privalo įsitikinti asmens tapatybe. Tam būtinas konsulinio pareigūno pokalbis su besikreipiančiu piliečiu ir teisės aktų nustatytų procedūrų atlikimas.

Būna atvejų, kai policijos ieškomi asmenys pateikia  kito asmens duomenis, siekdami gauti Lietuvos Respublikos dokumentą. Be to, Lietuvos diplomatinės atstovybės negali priimti dokumentų, kuriuose trūksta būtinos informacijos.

Žmones gali klaidinti teiginiai, esą ambasadoje egzistuoja kažkokia “knyga su lietuvių sąrašais, bet ten užsiregistruoti sudėtinga ir brangiai kainuoja”. Konsulinė registracija yra nemokama. Pilietis, norintis užsiregistruoti, pasą ir užpildytą anketą ambasadai turi pateikti pats arba per įgaliotą asmenį.

Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje neturi teisės teikti Lietuvos piliečiams įdarbinimo paslaugos. LR darbo kodekso 90 str. nustatyta, kad “tarpininkauti dėl piliečių darbo užsienyje – išimtinė valstybės teisė. Ją įgyvendina Lietuvos darbo birža. Kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje tik turėdamos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotas licencijas”. Užsienio reikalų ministerija ir atstovybės užsienyje tokios licencijos neturi, įdarbinimas užsienyje nėra jų kompetencija. 

Šiandien paskelbta žinia, esą dėl dirbtinai sudaromų biurokratinių kliūčių Urugvajaus pilietės Paulos Geribondi Mikeliunas negalėjo gauti  Lietuvos Respublikos  piliečio paso, taip pat netiksli. P.G. Mikeliūnas buvo ne kartą informuota ir telefonu, ir raštu apie LR pilietybės įstatymo reikalavimus. Urugvajaus pilietei buvo pranešta, kad dokumentų originalus, patvirtintus “Apostille”, išverstus į lietuvių kalbą, ji turi asmeniškai pristatyti į ambasadą.

Tai visiems be išimties galiojantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas reikalavimas. Asmenys, tuo labiau pageidaujantys Lietuvos pilietybės, dėl to neturėtų įžeidinėti ambasados darbuotojų ir Lietuvos valstybės.

Lietuvos Respublikos garbės konsulo įstaigos veiklą reglamentuoja 1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių ir LR garbės konsulų instrukcija. Šiuose dokumentuose  numatyta, kad garbės konsulai teikia LR piliečiams reikiamą pagalbą, todėl informacijos ir kitos pagalbos teikimas nukentėjusiems piliečiams yra viena iš tiesioginių Garbės konsulo funkcijų. 

Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų išlaikymui skirtas lėšas skolinti ar dovanoti piliečiams. Praradusiems pinigus ir į Lietuvą norintiems grįžti piliečiams dėl finansinės pagalbos siūloma kreiptis į artimuosius Lietuvoje, paaiškinama apie galimybę pervesti pinigus pasinaudojant “Western Union” sistema arba artimiesiems įnešant pinigų sumą į Užsienio reikalų ministerijos kasą.

Piliečius, į ambasadą besikreipiančius dėl nakvynės, konsuliniai pareigūnai visuomet informuoja apie nakvynės ar labdaros pobūdžio organizacijas, parašo į jas nukreipiamuosius raštus, pagal galimybes padeda į jas nuvykti.. 

Lietuvos piliečiams primename, kad išsami informacija apie konsulinę pagalbą skelbiama Užsienio reikalų ministerijos oficialioje interneto svetainėje www.urm.lt. Skubiais atvejais prašome kreiptis telefonais: +370 5 236 2400; +370 686 70 894.