*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

Trejų metų narystė JT Žmogaus taryboje įtvirtino Lietuvą kaip įtakingą ir svarbią organizacijos narę

2024 m. pabaigoje baigiasi Lietuvos narystė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje (2022–2024 m.). Narystės Taryboje metu pavyko pasiekti, kad Lietuva būtų įtakinga ir matoma organizacijos nare, ypač šalies numatytose prioritetinėse temose: vaiko, asmenų su negalia teisės, žmogaus teisių gynėjų apsauga ir žmogaus teisės ginkluotų konfliktų metu. Lietuva taip pat aktyviai kėlė Rusijos agresijos prieš Ukrainą atsakomybės klausimą.

Lietuva 2022–2024 m. laikotarpiu organizavo renginius, teikė rekomendacijas kitoms valstybėms bei rengė rezoliucijas – buvo trijų rezoliucijų rengėjų grupėse, dalyvavo visų Europos Sąjungos (ES) teiktų rezoliucijų rengime.

Kartu su partnerėmis mūsų šalis organizavo renginį apie klimato kaitos poveikį asmenims su negalia, seminarą apie lengvai suprantamą kalbą ir informacijos vizualinį rengimą regėjimo negalią turintiems asmenims, kartu su JT biuru Ženevoje organizavo tarptautinių Dauno sindromo dienos ir Gestų kalbos dienos minėjimo renginius.

Lietuva aktyviai dirbo vaiko teisių užtikrinimo klausimais – rėmė vaiko teisių kalbos stiprinimą  rezoliucijose, Lietuvos pastangomis mūsų šalies vaikų ir jaunimo atstovams buvo suteikta galimybė Žmogaus teisių taryboje pristatyti savo siūlymus dėl klimato kaitos, švietimo, aplinkosaugos, žmogaus teisių gynėjų ir kitų temų. Lietuvos pavyzdžiu pradėjo sekti ir kitos šalys, todėl į JT Žmogaus teisių tarybos sesijas pradėjo atvykti vis daugiau jaunimo atstovų.

Mūsų valstybės matomumas ir vaidmuo JT Žmogaus teisių taryboje sustiprėjo, kai Lietuvos ambasadorius Darius Staniulis 2023 m. lapkričio 8 d. buvo paskirtas Tarybos pirmininko pavaduotoju.

2022 m. kovo 3–4 d. surengti skubieji Žmogaus teisių tarybos debatai dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, kuriuose Lietuvos vardu pasisakė užsienio reikalų ministras. Debatų pabaigoje įsteigta speciali JT tyrimų komisija žmogaus teisių nusikaltimams, Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, tirti. Tyrimų komisija tiria, dokumentuoja vykdomus pažeidimus ir siekia identifikuoti atsakinguosius. Mandato pratęsimas bus svarstomas 2025 m. pavasarį.

Lietuva taip pat nuosekliai kėlė Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmes įvairiuose Žmogaus teisių tarybos veiklos formatuose. Reguliariai Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) vardu šiuo klausimu pasisakydavo Lietuvos užsienio reikalų ministras ir viceministrai.

Nuo 2022 m. rudens sesijos, kuomet įsteigtas JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių situacijai Rusijoje stebėti mandatas, žmogaus teisių padėtis Rusijoje tapo nuolatiniu Žmogaus teisių tarybos darbotvarkės klausimu. Lietuva buvo viena pagrindinių rezoliucijos dėl šio mandato rengėjų (teikė 26 ES narės). 2024 m. rudens sesijoje mandatas pratęstas dar metams.

Žmogaus teisių taryba yra JT sistemos tarpvyriausybinė institucija, kurią sudaro 47 valstybės. Tarybą 2006 m. kovo 15 d. įsteigė JT Generalinė Asamblėja, kurios pagrindinis tikslas – spręsti žmogaus teisių pažeidimų atvejus ir teikti dėl jų rekomendacijas. Lietuva Tarybos nare buvo 2022–2024 m. laikotarpiu.