Naujienos

Kontinuität in Litauens Integrationspolitik // Neue Zürcher Zeitung 2001 07 10 Šveicarijos dienraštis praneša apie naujosios Lietuvos vyriausybės programos pristatymą Seime. Pasak autoriaus, vyriausybės sudėtis ir programa rodo, jog Brazauskas ketina tęsti buvusios vyriausybės politiką. Naujojoje vyriausybėje dirbs 7 iš 13 ministrų, ir ne tik tie, kurie priklauso koalicijos partnerei Naujajai Sąjungai. Savo postuose išliko krašto apsaugos bei užsienio reikalų ministrai, kurie, stebėtojų nuomone, sėkmingai dirbo integracijos į ES ir NATO srityse. Jų paskyrimas signalizuoja, jog Brazauskas šiose srityse neketina keisti kurso. Finansų politika, kuriai vadovaus Dalia Grybauskaitė, regis, bus blaivesnė, nei priešrinkiminiai socialdemokratų pažadai. Naujoji ministrė, kurios dėka buvo sėkmingai įveiktos 1999 metų Rusijos krizės pasekmės, sutiko eiti pareigas tik su sąlyga, kad bus išlaikytas ankstesnis reformų kursas. Be abejo, pagrindinė reformų politikos našta teks šioms trims sritims: finansų, užsienio reikalų ir gynybos. Naujoji vyriausybė, gavusi solidų palaikymą Seime, turi geras sąlygas dirbti, o Brazausko senos pažintys ir ryšiai Maskvoje gali netikėtai praversti būtent dabar, diskutuojant dėl Lietuvos narystės NATO, teigia dienraštis. Jackson Diehl. Putin's Choice of Ages // The Washington Post 2001 07 23 JAV dienraštyje skelbiamas straipsnis apie Lietuvos pasirengimą narystei NATO. Šis Lietuvos siekis taps Rusijos prezidento Putino, siekiančio atkurti Rusijos įtaką pasaulyje, politikos testu, teigia autorius. Didelę problemą Lietuvai kelia priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų žaliavų, kurios tampa spaudimo įrankiu. Lietuvos, kaip ir kitų Rytų Europos šalių, vyriausybė supranta, kad tikroji kova dėl ES ir NATO plėtros vyksta būtent ūkio sektoriuje. Lietuva pirmiau už kaimynes ėmėsi spręsti šią problemą ir pardavė "Mažeikių naftos" - didžiausios naftos perdirbimo gamyklos buvusioje Sovietų Sąjungoje - operatoriaus teises vidutinio dydžio JAV naftos kompanijai Williams International, tikėdamasi su JAV partnerių pagalba atgauti ekonominę priklausomybę. Tačiau dėl to kilo šaltasis karas su didžiausia Rusijos naftos kompanija Lukoil, kuri nutraukė žaliavos tiekimą ir atsisakė sudaryti naujas sutartis. Naftos tiekimo klausimas buvo aptartas net prezidentų Adamkaus ir Putino susitikime Maskvoje, tačiau Putinas vengė įsipareigojimų. Neseniai Williams ir Lietuvos vyriausybei pavyko susitarti su antra pagal dydį Rusijos kompanija Jukos, kuriai bus parduotos "Mažeikių naftos" akcijos, bet nesuteikta operatoriaus teisė, kaip to reikalavo Lukoil. JAV ir Lietuvos pareigūnai tikisi, jog šis kompromisas padės išvengti politinio ir ekonominio Rusijos spaudimo. Tiesa, vyriausybei artimas Rusijos laikraštis šią sutartį pavadino nenaudinga Rusijai, o Lukoil šalininkai Lietuvoje pradėjo kampaniją prieš sutartį Seime. Matyt, lemiamą žodį tarė kairiosios vyriausybės premjeras Brazauskas, kuris, suprasdamas, jog jo pozicija gali turėti įtakos Lietuvos narystei NATO, pažadėjo JAV Valstybės sekretoriui C.Powel paremti sutartį. Straipsnyje cituojamas Lietuvos ambasadorius JAV V.Ušackas, kuris teigė: "Jei Putinas sulaužys monopolį ir leis laisvai tiekti naftą į Lietuvą, tai bus ženklas, jog Rusija iš tiesų keičiasi". Daniel McGroarty. Don't forget the Baltics' independent history // Christian Science Monitor 2001 07 16 Straipsnis JAV dienraštyje skirtas diskusijai dėl galimos Baltijos šalių narystės NATO, jame aptariami istoriniai Baltijos šalių nepriklausomybės aspektai ir JAV vykdyta šių šalių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą nepripažinimo politika. Autorius pateikia pavyzdžius, jog JAV Valstybės departamento žemėlapiuose Baltijos šalys visad buvo vaizduojamos kaip nepriklausomos valstybės, o radijo stoties "Amerikos balsas" Baltijos šalių redakcija priklausė Europos, o ne Sovietų Sąjungos skyriui, Jungtinės Valstijos atsisakė išsiųsti iš šalies Baltijos valstybių diplomatus, kaip to reikalavo Stalinas. Atsižvelgdamas į šiuos istorinius faktus, autorius kritikuoja kartais JAV reiškiamą požiūrį, kad Baltijos valstybės yra Rusijos įtakos sferoje ir todėl abejojama galimybe pakviesti jas į NATO. Pritardamas prezidento Bušo nuomonei dėl aljanso plėtros, išsakytai lankantis Varšuvoje, straipsnio autorius ragina nenusileisti šiuolaikinės Rusijos reikalavimams ten, kur nebuvo nusileista stalinistinės Rusijos reikalavimams. Eastward-ho for NATO expansion // European Voice 2001 07 19 Europos Sąjungos savaitraštyje skelbiamas straipsnis apie NATO plėtrą į rytus ir svarstomi įvairūs tos plėtros variantai. Jau tapo aišku, kad NATO plėtra įvyks anksčiau nei Europos Sąjungos, teigiama straipsnyje. Paskutines abejones šiuo klausimu išsklaidė prezidento Bušo kalba Varšuvoje bei dar anksčiau NATO informacijos ir spaudos tarnybos vadovo Jamie Shea pareikšta nuomonė, jog Prahoje į aljansą bus pakviesta mažiausiai viena, o gal ir daugiau šalių. Europos politikos studijų centro organizuotame Europos saugumo forume Briuselyje buvo svarstomi įvairūs plėtros scenarijai, kuriuos pateikė Jungtinių Valstijų Rand Corporation atstovas prof. Stephen Larrabee. Lietuva šiuose planuose įvardijama kaip reali kandidatė, tiesa, jos galimybės vertinamos kiek menkiau nei Slovėnijos ir Slovakijos. Vienas iš galimų variantų numato Prahoje iš principo pakviesti net devynias kandidates, tačiau praktiškai narystės data priklausytų nuo realaus šalių pasirengimo. Pasak autoriaus, tikimasi, jog naujoji plėtros banga sukels mažiau nesutarimų nei pirmoji - plėtrai neturėtų priešintis JAV kongresas, o Europos valstybės, atrodo, mažiau nesutaria dėl kandidačių nuopelnų. Tiesa, Rusijos vyriausybę papiktintų Baltijos valstybių pakvietimas, tačiau saugumo forumo dalyviai pareiškė nuomonę, kad Baltijos šalių narystė NATO gali net pagerinti jų santykius su Rusija, kaip atsitiko Lenkijai. Thomas Steinfeld. Litauen wird Schwerpunkt der Buchmesse 2002 werden // Süddeutsche Zeitung 2001 07 18 Vokietijos dienraštis praneša, kad Lietuvos literatūra bus pagrindinė 2002 metų Frankfurto knygų mugės tema. Atsisakius Rusijai ir Čekijai, dėl politinių sumetimų atmetus Turkijos kandidatūrą, mugės organizatoriai pateko į keblią padėtį, nes šalies literatūros pristatymui paruošti liko tik penkiolika mėnesių, kai paprastai tam skiriama dveji ar treji metai. Tuomet buvo pasiūlyta drauge prisistatyti visoms trims Baltijos šalims. Organizatoriai neatsižvelgė į tai, kaip aršiai šios trys šalys kovoja už savarankiškumą, ironiškai pastebi autorius, iš Talino žiūrint Stokholmas ir Hamburgas atrodo arčiau nei barokinis Vilnius su daugybe rusų ortodoksų bažnyčių. Nenuostabu, kad Latvija ir Estija atmetė pasiūlymą, liko tik maža, bet narsi Lietuva. Pasak autoriaus, Lietuvos literatūra gali nustebinti mugės dalyvius - trumpa literatūrinė tradicija, mažas skaičius literatūros kūrinių, peržengusių šalies ribas - tiesa, padėti galėtų emigrantai Tomas Venclova, Algirdas Greimas, Jonas Mekas. Pastaraisiais metais mugėje sėkmės sulaukė šalys, kurioms pavyko savo literatūrą iš istorinės ir geografinės pašalės pateikti kaip staigmeną mugės dalyviams. Lietuva atvyktų iš tolimiausio pakraščio, nuostaba galėtų būti didžiausia, teigia autorius. Marilyn Henry. The Vilnius Torahs // Jerusalem Post 2001 07 23 Anglų kalba leidžiamame Izraelio dienraštyje skelbiamas straipsnis apie Vilniaus torų grąžinimo žydų bendruomenei problemas. Derybos dėl torų grąžinimo prasidėjo po to, kai 1996 metais The New York Times paskelbė straipsnį apie tūkstančius torų, laikomų M.Mažvydo bibliotekos priestate. Po keleto metų derybų, kuriose įvairiu laiku dalyvavo Amerikos žydų komitetas, B'nai B'rith organizacijos atstovai, Izraelio vyriausiasis rabinas, Izraelio užsienio reikalų ministerija bei Lietuvos premjeras G.Vagnorius, Lietuvos kultūros ministerija suformavo komisiją, kuri turėjo nustatyti torų grąžinimo žydų religinėms bendruomenėms Lietuvoje ir užsienyje kriterijus. Tiesa, JAV Valstybės departamentas ir Izraelio užsienio reikalų ministerija nesutarė, kam turėtų būti perduotos toros. Straipsnyje pripažįstama, jog valstybės, nusprendusios grąžinti nusavintą žydų turtą, dažnai susiduria su daugybe skirtingų ir vienas kitam prieštaraujančių žydų bendruomenių reikalavimų. Autorė cituoja Amerikos žydų komiteto atstovą, kuris pripažįsta, jog Lietuvai nusprendus grąžinti toras, iš žydų pusės neturi kilti kliūčių šiam žingsniui įgyvendinti. Vašingtone neseniai buvo paskelbtas keleto Europos ir Amerikos žydų organizacijų bendras pareiškimas, kuriame ketinama įkurti specialų komitetą, koordinuojantį Vilniaus torų grąžinimą žydams. Autorė ragina sutelkti įvairių bendruomenių dėmesį ir pastangas fundamentaliam žydų kultūros paveldui atgauti.