Naujienos

Knocking at the clubhouse door // The Economist. 2001 09 01 www.economist.co.uk Didžiosios Britanijos savaitraštyje skelbiamas straipsnis apie trijų Baltijos valstybių pastangas įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, vertinamas jų pasiruošimas ir galimybės. Straipsnyje teigiama, jog Baltijos valstybės jau dabar yra ne tik saugumo vartotojos, bet ir kūrėjos, kaip pavyzdys pateikiama oro erdvės kontrolės sistema Baltnet. Baltijos šalys pasiryžusios skirti gynybai nemažą biudžeto dalį. Nors nepajėgia įsigyti šiuolaikinių naikintuvų, jos turi pakilimo takus ir angarus, kuriais galėtų pasinaudoti NATO pajėgos. Baltijos šalims tapus NATO narėmis, Vakarų gynybos verslui atsivertų svarių kontraktų galimybės, todėl lobistai JAV ir Europoje agituoja už NATO plėtrą. Nors JAV nepatvirtino ketinimų išplėsti branduolinį skydą Baltijos šalyse, kandidatės nereikalauja ypatingų įsipareigojimų šioje srityje, tik kantriai tikisi narystės, teigiama straipsnyje. Derybas dėl narystės ES straipsnio autoriai vertina kaip keliančias daugiau problemų. Pasak jų, tik maža Baltijos valstybių įmonių dalis pajėgtų konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Nors trijų valstybių sostines vakariečiai giria už architektūrą, svetingumą ir gerus restoranus bei viešbučius, periferijoje atsiskleidžia dideli kontrastai - kaimuose silpna aptarnavimo sfera, mažėja gyventojų, klesti bedarbystė ir alkoholizmas. Garsūs prieškariniai kooperatyvai, kurių pastangomis klestėjo sviesto ir kiaulienos pramonė, seniai nuėjo į nebūtį. Net ir greitas ūkio kilimas tik po kelių dešimtmečių leistų Baltijos šalims pasivyti savo kaimynes šiaurėje ir vakaruose. Baltijos valstybėse pastebimai auga izoliacija, teigia straipsnio autoriai. Vis mažiau gyventojų moka rusiškai, anglų kalba dar menkai paplitusi, o kaimynų kalbomis kalbančių beveik nepasitaiko. Autoriai apgailestauja dėl to ir teigia, jog mažųjų šalių stiprybė yra kalbų mokėjimas. Ilgalaikis ūkio nuosmukis sukelia ir politines problemas. Korumpuota ir nekompetentinga valdžia praranda visuomenės pasitikėjimą, jos vykdyta neskaidri privatizacija, noras pralobti ir visiškas nesugebėjimas bendrauti su rinkėjais sukelia šių cinizmą ir abuojumą. Nepatikimos vyriausybės atbaido užsienio investicijas. Tikimasi, jog Baltijos šalių narystė ES išspręs jų vidines problemas, o narystė NATO turėtų išspręsti išorines. Derybose dėl narystės ES straipsnio autoriai Lietuvą vertina kaip mažiausiai pasiruošusią iš trijų Baltijos šalių. Nors trijų šalių BVP skiriasi nedaug, pagrindinis skirtumas yra prekybos ir investicijų apimtys. Autoriai pastebi, kad derybose su ES kol kas užbaigti tik lengviausi skyriai. Baltijos šalių gyventojai nemato alternatyvos ir palaiko narystės ES idėją labiau nei kitos kandidatės. Be to, delsiant įstoti į ES, narystė NATO taip pat būtų neįmanoma. Straipsnio pabaigoje autoriai daro išvadą, jog visose Baltijos šalyse didžiausia visuomenės problema yra sovietinis palikimas. Pateikiami duomenys, kad 80 proc. universitetų absolventų Lietuvoje mąsto socialistiškai, vengia asmeninės atsakomybės ir pervertina valstybės vaidmenį. Įveikti šias problemas būtų lengviau, jei Baltijos šalys būtų kuo labiau susietos su demokratiškais ir klestinčiais Vakarais, teigia autoriai.