Naujienos

Vilniuje 2024 m. balandžio 11 d. vykstančio Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo paraštėse su ES partneriais aptariama ir Europos Sąjungos kitų 5-ių metų strateginė darbotvarkė, pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui ES, naujos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, parama Ukrainai bei Moldovai. Viceministras Simonas Šatūnas dvišalių pokalbių susitiko su Austrijos, Graikijos, Suomijos ir Vokietijos kolegomis.

Balandžio 11 d. Viceministras S. Šatūnas su Vokietijos URM valstybės sekretore Europos klausimams Anna Lührmann aptarė ES plėtros, visokeriopos paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir galimą tolesnį Rusijos bei Baltarusijos žemės ūkio produkcijos importo į ES ribojimą. „Vokietiją domina Lietuvos patirtis kovojant su Rusijos dezinformacija, o mums reikia Vokietijos paramos siekiant riboti Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos antplūdį į ES rinką. Tikiuosi, kad Briuselis išgirs mūsų prašymus ir imsimės riboti ne tik Rusijos grūdų importą, bet ir kitus žemės ūkio produktus, kurių tiekimu Rusija bando įtakoti ne tik mūsų ekonomikas, bet ir politinę erdvę“, – sakė S. Šatūnas. Aptariant ES klausimus, viceministras Simonas Šatūnas akcentavo, kad  keičiantis ES instituciniam ciklui, svarbu priimti neatidėliotinus sprendimus: vėliausiai 2024 m. birželio mėnesį pradėti ES narystės derybas su Ukraina ir Moldova, kuo greičiau priimti naują – 14-tą – sankcijų Rusijai paketą.

Tą pačią dieną viceministras susitiko su Lietuvoje besilankančiu Suomijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Jukka Salovaara. Susitikimo metu aptarti dvišaliai santykiai, regioniniai formatai ir jų svarba, taip pat, akcentuota, kad ES turi sukonstruoti tokį ES sankcijų ir kitų priemonių prieš Rusiją paketą, kuris labai reikšmingai paveiktų Kremlių. „2023 m. iš LNG eksporto į Europos Sąjungą Rusija uždirbo 8 mlrd. Eurų, iš maisto ir žemės ūkio produktų – 2,7 mlrd. Eurų. Turime visomis priemonėmis stabdyti, kad Rusijos karo mašina negautų ne tik sankcionuotų gaminių, bet ir lėšų“, – sakė S. Šatūnas. LR diplomatas pabrėžė, kad Lietuva puikiai supranta ir Rusijos bandymus instrumentalizuoti trečiųjų šalių migrantus, juos skatindama nelegaliai vykti į Suomiją iš Rusijos. „Tai, ką anksčiau patyrė Lietuva, Latvija, Lenkija – Rusija dabar kartoja ir Suomijos atžvilgiu. Tikiuosi, kad atnaujinta ES Migracijos politika neleis piktnaudžiauti ES teise“, – sakė LR viceministras. Pokalbio metu pasidžiaugta, jog Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO keičiasi regiono saugumo architektūra, didėja ir bendradarbiavimas gynybos bei atgrasymo klausimais.

Viceministras taip pat susitiks su Graikijos viceministre Europos klausimais Alexandra Papadopoulou ir Austrijos URM Europos ir tarptautinių reikalų generaline direktore ES ir ekonominiams klausimams Elisabeth Kornfeind. Susitikimų metu planuojama aptarti aktualiausius ES darbotvarkės klausimus.

Austrijos, Graikijos, Suomijos ir Vokietijos atstovai dalyvauja balandžio 11 d. Vilniuje vykstančiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime.

Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Čekiją, Estiją, Graikiją, Kroatiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją Vengriją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija. Iniciatyvoje dalyvauja asocijuotosios šalys Ukraina ir Moldova. Planuojama, kad Lietuvoje vyksiančio 3SI aukščiausiojo lygio susitikimo metu prie iniciatyvos prisijungs nauja strateginė partnerė – Japonija.