Moterys, taika ir saugumas darbotvarkės įgyvendinimas (JT rezoliucija Nr. 1325)

Moterys, taika ir saugumas darbotvarkės įgyvendinimas (JT rezoliucija Nr. 1325)

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos S/RES/1325 (2000) (toliau – Rezoliucija Nr. 1325)[1] yra pirmoji istorijoje rezoliucija kalbanti apie moterų vaidmenį šiuolaikiniuose ginkluotuose konfliktuose. Dokumente akcentuojama, kad konfliktų poveikis moterims skiriasi nuo poveikio vyrams, dažnai jos tampa aukomis, dokumente taip pat išskiriama moterų svarba taikos kūrime ir išlaikyme.

Rezoliucija Nr. 1325 įpareigojo valstybes nares užtikrinti didesnį moterų atstovavimą visais sprendimų priėmimo lygiais nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse institucijose ir konfliktų prevencijos, valdymo bei sprendimų priėmimo mechanizmuose. Taip pat, remiantis Rezoliucija Nr. 1325, valstybes narės įsipareigojo į nacionalines karinio ir civilinio policijos personalo rengimo misijoms programas įtraukti medžiagą apie moterų ginkluotuose konfliktuose apsaugą, teises ir poreikius, įskaitant prieigą prie humanitarinės pagalbos, apie moterų vaidmenį įgyvendinant visas taikos palaikymo ir taikos stiprinimo priemones, taip pat didinti finansinę, techninę ir logistinę paramą mokymams, kuriuo atsižvelgiama į lyčių lygybės aspektą. 

Rezoliucijos Nr. 1325 turinys Lietuvai aktualus, siekiant stiprinti moterų vaidmenį Lietuvos visuomenėje ir tarptautiniu mastu, narystės JT, ES, NATO, ESBO ir kitose tarptautinėse organizacijose, kurios skiria didžiulį praktinį dėmesį Rezoliucijai Nr. 1325 įgyvendinti, kontekste, taip pat įgyvendinant nacionalinės užsienio, saugumo ir vystomojo bendradarbiavimo politikos uždavinius, dalyvaujant tarptautinėse taikos kūrimo ir palaikymo misijose.

2000 metais šia rezoliucija (Nr. 1325) 109 valstybės suformulavo savo vykdymo tikslus ir planus įtraukdamos esminius dokumento ramsčius: 1: Dalyvavimas, 2: Apsauga, 3: Prevencija, 4: Pagalba ir Atsigavimas. Šie ramsčiai pabrėžia, kad 1: moterų įsitraukimas ir lygus atstovavimas būtinas, ypač aukštose pozicijose, 2: užtikrinti moterų apsaugą nuo seksualinio smurto, 3: kurti prevencines priemones seksualiam smurtui būtina dėl jo masto, 4: užtikrinti, kad prievartą ar nelygybę patyrusioms būtų užtikrinta galimybė į gydymą ir pagalbą.

Iš rezoliucijos Nr. 1325 kilo iš viso dešimt rezoliucijų, pirmoji grupė (Nr. 1889, Nr. 2122, Nr. 2242) skirta moterų įtraukimui į taikos kūrimo procesus ir žmogaus teisių užtikrinimą konfliktuose ir antroji rezoliucijų grupė (Nr.1820, Nr.1888, Nr.1960, Nr.2106, Nr.2467) - orientuota į konfliktų metu atsirandančio seksualinio smurto sprendimus ir prevenciją.

Rezoliuciją Nr. 1325 valstybės įgyvendina nacionaliniais veiksmų planais. Tokių planų tikslas: stiprinti moterų lygiavertį atstovavimą ir dalyvavimą taikos, demokratijos, saugumo ir tarptautiniuose reikaluose. Rengiant ir įgyvendinant nacionalinius planus vyriausybės glaudžiai bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis ir mokslininkais.

Lietuva pirmąjį nacionalinį veiksmų planą patvirtino 2011 m. Juo siekta didinti moterų dalyvavimą konfliktų prevencijoje, karinėse ir civilinėse operacijose bei misijose; didinti Lietuvos visuomenės informuotumą apie Moterys, taika ir saugumas darbotvarkę; prisidėti prie tarptautinių iniciatyvų moterų saugumo ir moterų teisių apsaugos srityse. Antrajame nacionaliniame veiksmų plane 2020 -2024 m. išlaikyti pirmojo plano tikslai, tačiau daugiau dėmesio skirta tarptautinei Moterys, taika ir saugumas darbotvarkės dimensijai bei jos įgyvendinimui.

Šiuo metu rengiamas trečiasis  nacionalinis veiksmų planas 2025-2029 m. laikotarpiui. Trečiojo nacionalinio veiksmų plano tikslas - didinti visuomenės atsparumą užtikrinant moterų dalyvavimą ir lyčių aspekto integravimą visuose sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo lygmenyse. Visuomenės atsparumo didinimas matomas kaip ginkluoto konflikto prevencija, kuriuo taip pat siekiama atliepti ir įtraukti moterų bei mergaičių poreikius į saugumo politikos įgyvendinimą. Plano įgyvendinimas atitinka Lietuvos narystės ES, NATO, JT ir ESBO prioritetus, stiprina tarptautinį bendradarbiavimą ir atspindi šalies įsipareigojimą užtikrinti lyčių lygybę.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos, strateginių partnerių, NATO politinius įsipareigojimus, ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris, Jungtinių Tautų Moterų diskriminavimo panaikinimo komiteto rekomendacijas bei Europos lyčių lygybės instituto indeksų rezultatus, planas sieks įtraukti lyčių lygybės aspektą į saugumo politiką ir visuomenės atsparumo stiprinimą.

Informacija apie įvairių pasaulio valstybių veiksmus įgyvendinant Moterys, taika ir saugumas darbotvarkę 1325 National Action Plans – An initiative of the Women's International League for Peace and Freedom

Informacijos apie Moterys, taika ir saugumas darbotvarkės įgyvendinimo rodiklius: 2023 Women, Peace & Security Index

Moterys, taika ir saugumas darbotvarkę Lietuvoje koordinuoja URM Jungtinių tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams Jurgita Germanavičienė

Kontaktai: jtd@urm.lt; tel. +370 236 2515  

[1] Jungtinių tautų saugumo tarybos rezoliucija „Women, peace and security”, 2000 m.